Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Juozo Oleko iniciatyva viešinti asmenų, įvykdžiusių seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, duomenis gali būti svarstoma. Vis dėlto šalies vadovas pripažino dar nespėjęs susipažinti su naujai įregistruoto įstatymo projekto tekstu.
Penktadienį žurnalistams G. Nausėda sakė, kad pirmiausia turi išnagrinėti visą dokumentą, tačiau pati registro idėja, jo vertinimu, yra svarstytina. Prezidentas mano, jog didesnis viešumas galėtų sumažinti tikimybę, kad tokie nusikaltimai ateityje pasikartotų.
Prezidentas palaiko priemonių, galinčių apsaugoti vaikus, svarstymą
G. Nausėdos teigimu, reikėtų vertinti visas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams ir sustiprintų visuomenės saugumą.
Jis pabrėžė, kad sprendimai, galintys iš esmės pašalinti šį skaudų reiškinį iš visuomenės, yra priimtini svarstyti.
Šalies vadovas taip pat sakė, kad pastarieji įvykiai „didžiulį šešėlį“ metė ne tik Bažnyčiai, bet ir valstybei bei kitiems žmonėms svarbiems dalykams.
ELTA skelbė, kad praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje, pateikti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Dvasininkui inkriminuojami 34 nusikalstami epizodai. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla siejama su kita baudžiamąja byla, teismui perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais pareikšti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija šių dvasininkų viešai neįvardija. Žinoma, kad dėl minėtų nusikaltimų kaltinami 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
Penktadienį J. Olekas kartu su beveik 30 parlamentarų įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sukurti viešą seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą.
Pagal projektą registre būtų skelbiamos nuteistųjų pavardės ir kita informacija apie juos. Duomenys būtų prieinami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos, o vėliau turėtų būti pašalinti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
