Praėjusių metų gruodį Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įpareigojusia „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitas populiarias platformas panaikinti jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyras. Už reikalavimo nevykdymą bendrovėms gali būti skiriamos didelės baudos. Australijos pavyzdžiu susidomėjo ir kitos šalys, svarstančios panašius ribojimus. Tačiau lieka klausimas, ar tokių pokyčių reikėtų laukti ir Lietuvoje.
Kol kas Australijoje įsigaliojusios tvarkos veiksmingumas vertinamas skeptiškai. Tyrimai rodo, kad nemažai paauglių vis dar naudojasi socialinių tinklų paskyromis, nes geba apeiti nustatytus amžiaus apribojimus.
Nepaisant abejonių, prie panašių iniciatyvų jungiasi vis daugiau valstybių. Apie galimas tokios politikos pasekmes „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.
Amžiaus patikros ne visada suveikia
R. Savukyno teigimu, „Meta“ skelbiami duomenys apie blokuojamas paskyras neatspindi tikrosios padėties. Jo manymu, jaunuoliai turi daugiau paskyrų, nei platforma pašalina.
Pašnekovas šią situaciją palygino su „Meta“ bandymais blokuoti Rusijos propagandos paskyras: dalis jų pašalinama, tačiau kitos ir toliau veikia, taip pat ir Lietuvoje. Todėl, jo nuomone, amžiaus ribojimai neveikia, kai nemažai paskyrų lieka neužblokuotos.
R. Savukynas mano, kad situacija galėtų keistis tik tuo atveju, jei „Facebook“ būtų taikomos finansiškai reikšmingos bausmės. Jo teigimu, platformoms apsimoka nepašalinti visų paskyrų, nes jos generuoja pajamas, todėl bendrovės nėra suinteresuotos visiškai užkirsti kelią žmonių naudojimuisi jų paslaugomis.
„Meta“ nurodo analizuojanti profilius, įrašus, nuotraukų aprašymus ir komentarus, kad nustatytų, ar paskyra priklauso jaunesniam nei 16 metų žmogui. Vis dėlto R. Savukynas abejoja, ar iš tokio turinio galima tiksliai nustatyti naudotojo amžių, nebent pats žmogus jį viešai nurodytų.
Jo vertinimu, patikimiausias amžiaus nustatymo būdas būtų dokumento patikra. Tačiau toks sprendimas sukeltų ir papildomų nepatogumų: suaugę žmonės, norintys internete išlikti anonimiški, galėtų netekti galimybės taip naudotis platformomis. Kita vertus, netikrinant dokumentų atsirastų daugiau galimybių apeiti sistemą.
Valstybių kontrolę riboja biurokratija
R. Savukyno nuomone, valstybės galėtų tam tikru mastu kontroliuoti amžiaus ribojimų įgyvendinimą, tačiau rezultatas priklausytų nuo konkrečios šalies biurokratijos efektyvumo.
Jis atkreipė dėmesį, kad biurokratinės sistemos neretai veikia neefektyviai arba pačios tampa didesne problema nei ta, kurią mėginama išspręsti. Tinklaraštininkas priminė ankstesnius bandymus reguliuoti komentarus: kai buvo siekiama atpažinti kiekvieną naudotoją, tokios iniciatyvos esą virsdavo neveiksmingomis sistemomis ir masiniais ribojimais.
Vis dėlto Australijos pavyzdį jis įvertino palankiau. Pasak R. Savukyno, ši šalis kol kas pasirinko tikslingesnį ir ne tokį perteklinį reguliavimą – reikalavimas atlikti autentifikavimą taikomas maždaug 10 interneto svetainių. Ateityje prie jų gali būti pridėta dar pora dešimčių platformų.
Didžiausią nerimą kelia priklausomybė
R. Savukyno teigimu, viena svarbiausių problemų yra ne vien nepilnamečių prieiga prie socialinių tinklų, bet ir auganti priklausomybė nuo jų. Vaikai bei paaugliai nuolat tikrina telefone pasirodančius pranešimus ir reaguoja į kiekvieną naują įvykį, net kai platformose nevyksta nieko prasmingo.
Jo manymu, ribojimai galėtų padėti spręsti būtent šią problemą, nes priklausomybė atima vaikų laiką ir kenkia jų psichikai.
Lietuvoje panašūs pokyčiai kol kas neįteisinti
Pranešime spaudai skelbta, kad internetu kasdien naudojasi 97 proc. nepilnamečių, o beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat.
Iniciatorė pabrėžė, kad ekspertai vis dažniau įspėja apie nepakankamą nepilnamečių apsaugą skaitmeninėje erdvėje. Pagal siūlomą modelį platformos turėtų užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis jų paslaugomis be teisėto pagrindo.
Tačiau Lietuvoje tokie pakeitimai kol kas nepriimti.
Prancūzija taip pat svarstė ribojimus
Australijos pavyzdžiu buvo pasirengusi sekti ir Prancūzija – ji galėjo tapti pirmąja Europos šalimi, uždraudusia vaikams naudotis tokiomis programėlėmis kaip „TikTok“.
Teisės akte numatyta, kad draudimas būtų įgyvendinamas dviem etapais. Nuo rugsėjo 1 dienos jaunesniems nei 15 metų asmenims būtų draudžiama kurti naujas paskyras, o esamoms paskyroms ribojimai būtų pradėti taikyti nuo 2027 metų sausio.
Įstatyme taip pat buvo numatyta išplėsti mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose, kad jis galiotų ir vyresnių klasių mokiniams.
