Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo klausimas tebėra atviras, o Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas kol kas neturi konkretaus plano, kaip objektas turėtų būti naudojamas. Vis dėlto klubo prezidentė Birutė Valionytė pabrėžia, kad pastatas turi būti išsaugotas.
Pasak jos, dabartinė situacija kelia įspūdį, jog laukiama, kol rūmai savaime sugrius. B. Valionytė teigė, kad sprendimų priėmimas ir konkretūs veiksmai yra būtini, juolab kad jau egzistuoja projektas ir atlikta darbų. Tačiau signatarų klubas, jos teigimu, negali nurodyti vienintelio tinkamo scenarijaus.
B. Valionytė mano, kad sprendžiant rūmų ateitį būtina įvertinti visų suinteresuotų pusių pozicijas ir aplinkybes. Ji pabrėžė, kad pastatas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Atgimimo laikotarpiu.
Signatarės teigimu, rūmuose vykusios krepšinio varžybos taip pat buvo svarbi Atgimimo dalis. Be to, objektas siejamas su žydų paveldu, o jo vieta priešais pilį, pasak B. Valionytės, yra išskirtinė.
Ji ragino į klausimą žvelgti kompleksiškai, o ne apsiriboti viena pozicija. B. Valionytė pabrėžė, kad Sporto rūmai yra Lietuvos valstybės atgimimo širdis ir šalies istorijos dalis, todėl svarbu apsispręsti, ar ši istorija yra gerbiama.
Susikirto skirtingi požiūriai
Praėjusią savaitę premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų paskirties dar reikės diskutuoti, kad būtų pasiektas susitarimas su Lietuvos žydų bendruomene. Kartu, jo nuomone, būtina atsižvelgti ir į objekto reikšmę Lietuvos istorijai. Premjeras svarstė, kad rūmai galėtų tapti Atminties rūmais, kuriuose būtų suderinti abiejų tautų interesai.
Po susitikimo su premjeru Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad Vyriausybės vadovas siekia tinkamai įamžinti buvusių Sporto rūmų vietoje esančių senųjų žydų kapinių atminimą. Jos teigimu, pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams.
F. Kukliansky nurodė, kad sovietmečiu ant senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai buvo nepagarbos šiai vietai ženklas. Todėl, jos manymu, dabar būtina rasti sprendimą, kuris atkurtų pagarbą kapinių atminimui.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Jame būtų galima rengti kongresus, konferencijas ir kultūrinius renginius.
Taip pat 23 parlamentarai, atstovaujantys skirtingoms Seimo frakcijoms, įregistravo rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Rezoliucijoje siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę kartu kuo greičiau spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu. Taip pat būtų įamžinta Sąjūdžio veikla ir kiti istoriniai įvykiai.
Dokumento autoriai ragina Vyriausybę skirti finansavimą pastato rekonstrukcijai ir numatyti galimybę pasitelkti privačias lėšas.
Rezoliuciją parengę parlamentarai palaiko Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymą rūmus pripažinti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
1971 metais ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai jau ilgą laiką nenaudojami. Nuo 2015 metų svarstoma juos paversti Kongresų rūmais, tačiau ši idėja Lietuvos žydų bendruomenėje vertinama prieštaringai.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, rūmuose įkurtas konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurti iki 1,2 tūkst. darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
