Valstybės kontrolė išanalizavo, kaip užtikrinama švietimo pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Audito rezultatai parodė, kad nors finansavimas didėja, galimybė gauti įtraukiajam ugdymui reikalingą pagalbą vis dar priklauso ir nuo gyvenamosios vietos.
Audito „Švietimo pagalba mokyklose“ duomenimis, pernai švietimo pagalbai mokyklose skirta 287,4 mln. eurų. 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų. Iš 2025-aisiais panaudotų lėšų 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto finansavimas, o savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų skyrė 87,9 mln. eurų.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad valstybės garantuojamos pagalbos gavimas neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje gyvena vaikas. Jos vertinimu, skirtingas finansavimas lemia nevienodas pradines sąlygas, tačiau vien papildomų pinigų nepakanka, nes prieinamumą taip pat lemia sisteminės ir praktinės aplinkybės.
Valstybės kontrolė nustatė, kad savivaldybių indėlis labai nevienodas. Pernai jų išlaidos švietimo pagalbai vienam mokiniui svyravo nuo 1 iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų.
Daugiau nei vidutinę sumą skyrė tik 30 proc. savivaldybių. Be to, 93 proc. jų švietimo pagalbai panaudojo mažiau savų lėšų nei skyrė valstybė. Kai savivaldybės finansuoja mažai arba visai neprisideda, mokyklos priverstos remtis tik valstybės skiriamomis mokymo lėšomis.
Audito išvadose pabrėžiama, kad didesnis finansavimas savaime problemos neišsprendžia. Papildomi pinigai gali padėti steigti naujas pareigybes ar stiprinti pagalbos sistemą, tačiau rezultatui svarbu, ar mokyklos geba rasti specialistų, pasiūlyti jiems tinkamas darbo sąlygas ir tinkamai organizuoti jų veiklą.
Specialistų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje
2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančių žmonių buvo beveik tris kartus mažiau. Ypač trūko logopedų: laisvų darbo vietų buvo septynis kartus daugiau nei kandidatų.
Dėl to net mokyklos ar didžiųjų miestų savivaldybės, turinčios daugiau finansinių galimybių, ne visuomet sugeba užpildyti laisvas pareigybes. Specialistų darbo rinkoje visoje šalyje nepakanka.
Audito metu kai kurios mokyklos taip pat nurodė, kad dėl patalpų, infrastruktūros arba darbuotojų trūkumo negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad dalyje mokyklų nėra specialistams pritaikytų patalpų. Kai kuriems darbuotojams tenka dirbti keliuose skirtingose vietovėse esančiuose mokyklos skyriuose. Kadangi juose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų būna nedaug, ne visada susidaro visas etatas, todėl specialistai kartais atsisako tokio darbo.
Tokiose situacijose dalis darbo laiko prarandama ne bendraujant su vaikais, o keliaujant tarp nutolusių darbo vietų ir sprendžiant darbo organizavimo klausimus.
Audito skaičiavimai rodo, kad didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams reikalingai pagalbai vidutiniškai turėtų būti skiriama maždaug dukart daugiau lėšų nei dabar.
Vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto didesnio finansavimo, didelių poreikių atveju – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Valstybės kontrolės vertinimu, tai rodo, kad dabartinis finansavimo modelis neužtikrina vienodų galimybių visiems vaikams gauti jų poreikius atitinkančią pagalbą.
