Vilniaus apygardos teismas penktadienį iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Antano Kandroto ir Andrejaus Lobovo byloje. Abu vyrai buvo nuteisti dėl neapykantos kurstymo bei viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dalį kaltinimų panaikino ir sumažino bausmes.
Apylinkės teismas A. Kandrotui, pravarde Celofanas, buvo skyręs vienų metų laisvės atėmimo bausmę, o A. Lobovui – 10 mėnesių laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė Giedrė Telksnienė penktadienį paskelbė naują nuosprendį byloje, susijusioje su išpuoliais prieš buvusį Laisvės partijos pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Vyrai buvo kaltinti neapykantos kurstymu dėl politiko seksualinės orientacijos ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Įvertinęs bylą, apygardos teismas dėl dalies veikų A. Kandrotą ir A. Lobovą išteisino. Galutiniu sprendimu A. Kandrotui skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o A. Lobovui – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant pusantrų metų, taip pat 3 766 eurų bauda. Šis nuosprendis įsigaliojo iškart.
A. Kandrotas ir A. Lobovas išteisinti dėl užpernai Vilniaus apylinkės teisme vykusio posėdžio, kai jie tyčiojosi iš tuometinio Seimo nario T. V. Raskevičiaus dėl jo seksualinės orientacijos.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad toks elgesys nebuvo neapykantos kurstymas ir nesutrikdė viešosios tvarkos. G. Telksnienės teigimu, vyrų pasisakymai buvo amoralūs, tačiau išsakyti dialogo ir humoro forma, todėl nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kuris lemtų baudžiamąją atsakomybę.
Peržiūrėjusi Vilniaus apylinkės teisme padarytus vaizdo įrašus, kolegija taip pat konstatavo, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista. Pasak teisėjos, dėl tokio pažeidimo niekas nesiskundė, o teismo darbas nebuvo sutrikdytas. Kolegijos vertinimu, toks elgesys galėtų būti nagrinėjamas administracine tvarka.
A. Kandrotas nuo kitoje byloje paskirtos laisvės atėmimo bausmės slepiasi užsienyje. Birželio pabaigoje jam išduotas Europos arešto orderis, o rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija oficialiai kreipėsi į Baltarusiją dėl jo ekstradicijos į Lietuvą.
Anksčiau teisme kaltinamieji sakė savo veiksmais nesigailintys. 2024-ųjų rudenį jie tyčiojosi iš T. V. Raskevičiaus posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama byla dėl politiko bučinio A. Kandrotui.
Kaip anksčiau skelbė BNS, teisėsaugos surinkti duomenys leido manyti, kad užpernai, rugsėjo 20 dieną, Vilniaus apylinkės teisme vykstant posėdžiui, nuotoliniu būdu jame dalyvavęs A. Kandrotas ir į teismą stebėti posėdžio atvykęs A. Lobovas viešai tyčiojosi iš T. V. Raskevičiaus. Tyrėjų vertinimu, jie skatino neapykantą ir diskriminaciją dėl politiko seksualinės orientacijos, taip pat įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams.
Dėl A. Kandroto-Celofano ir A. Lobovo veiksmų į prokuratūrą kreipėsi tuometinė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Europos Parlamento narys Dainius Žalimas.
BNS taip pat yra rašęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. Kandroto ieškinį, kuriuo jis iš T. V. Raskevičiaus reikalavo 100 eurų neturtinės žalos už bučinį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas tuomet A. Kandrotui nurodė atlyginti T. V. Raskevičiui 2,8 tūkst. eurų teismo išlaidų.
A. Kandroto ir T. V. Raskevičiaus konfliktas kilo 2023-iųjų vasarą Vilniuje, Gedimino prospekte vykusių LGBTIQ eitynių metu. A. Kandrotas Katedros aikštėje buvo surengęs protesto akciją. Jam priėjus prie T. V. Raskevičiaus ir paprašius kartu nusifotografuoti, politikas jį pabučiavo.
Po šio įvykio A. Kandrotas kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau policija tyrimo nepradėjo. Tuomet jis savo reikalavimus pateikė civiline tvarka teismui.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
