Sodo namelio atnaujinimas daugeliui lietuvių yra pažįstamas procesas: vieni darbus atlieka pamažu, kiti patiki juos meistrams. Tačiau Vienoje gyvenantys Irma ir Vaidas Aleknai pasirinko kitokį kelią. Net tris mėnesius jie beveik kiekvieną savaitgalį skrido iš Austrijos į Lietuvą ir savo rankomis kūrė poilsio vietą.
Visas sodo namelio atnaujinimas užtruko trejus metus. Pirmaisiais metais pora stiprino pamatus, antraisiais keitė ir tvirtino stogą, o trečiaisiais daugiausia dėmesio skyrė vidaus apdailai.
Būtent paskutiniais metais darbai vyko intensyviausiai. Irma ir Vaidas tris mėnesius kas savaitgalį skraidė iš Austrijos į Lietuvą, kad kuo greičiau užbaigtų namelio atnaujinimą.
Norėjo vietos trumpoms viešnagėms Lietuvoje
Irma pasakojo, kad mintis atnaujinti sodo namelį kilo prieš trejus metus, kai šeima pradėjo dažniau lankytis Lietuvoje ir prireikė patogios vietos apsistoti.
Anksčiau 40 kv. m namelis tiko vasaros sezonui, tačiau dažnesnės išvykos į tėviškę išryškino pagrindinį trūkumą – žiemą jame būti nebuvo patogu.
Sutuoktiniai norėjo namų, į kuriuos galėtų atvykti, pasidėti lagaminus ir be rūpesčių praleisti 3–4 dienas Lietuvoje. Vaidas taip pat siekė, kad namelis būtų išmanus: temperatūrą jame turėjo būti galima reguliuoti būnant Vienoje.
Šį sumanymą pora įgyvendino. Jiems esant Vienoje namelyje palaikoma tokia temperatūra, kad pastatas visiškai neįšaltų, o prieš kelionę į Lietuvą nustatoma gyvenamoji temperatūra. Sugrįžus patalpos jau būna šiltos, o vanduo – karštas.
Remontuojant paaiškėjo, kad mažame namelyje neužtenka vietos voniai, todėl teko numatyti du priestatus. Vienoje skliauto pusėje įrengtas priestatas voniai, kitoje išplėstos patalpos. Taip pat atsirado dviejų aukštų erdvė: pirmame aukšte – terasa, antrame – balkonas.
Daugumą darbų atliko savo jėgomis
Atnaujinant namelį Irma ir Vaidas atliko didelę dalį darbų patys, nors jiems padėjo giminaičiai ir samdyti meistrai.
Profesionalų pagalbos labiausiai prireikė atliekant griovimo darbus, įrengiant oras–oras sistemą, santechniką, nuotekų valymą, gilinant šulinį, montuojant signalizaciją ir priešgaisrinę sistemą.
Vaidas, turintis statybų firmą Austrijoje, atvykęs įvertinti kai kurių darbų pastebėjo, jo manymu, netikėtų sprendimų. Jis nustebo, kaip plačiai buvo naudojamos montažinės putos – jomis net bandyta sandarinti nuotekų vamzdyną. Todėl pora nusprendė vidaus apdailą atlikti patys ir šį darbą pavertė savotišku hobiu.
Be to, aptiktos kelios, kaip juos apibūdino Vaidas, kvailos klaidos ateityje galėjo brangiai kainuoti. Dėl to kai kuriuos jau pradėtus darbus sutuoktiniai per kelias dienas perdarė patys.
Į statybų objektą skrido kone kiekvieną savaitgalį
Priėmę sprendimą didžiąją vidaus darbų dalį atlikti patys, Irma ir Vaidas pradėjo nuolat pirkti skrydžių bilietus iš Vienos į Lietuvą. Į namelį jie atvykdavo ketvirtadienio vakarą arba anksti penktadienį, o pirmadienio rytą jau turėdavo būti Vienoje.
Penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais sutuoktiniai dirbdavo po 16–18 valandų per parą. Per tris mėnesius jų buvo apie aštuonis skrydžius. Kadangi darbai vykdavo iki aušros, toks sprendimas, poros skaičiavimu, buvo finansiškai naudingesnis.
Sąlygos statybų objekte nebuvo patogios: ten buvo šalta, nebuvo komunikacijų, vandenį tekdavo semti iš šulinio, o dėl šilumos ir pagrindinių patogumų reikėjo pasirūpinti patiems.
Norėdami sutaupyti ir daugiau laiko praleisti objekte, Irma ir Vaidas nesinuomodavo viešbučio. Jie nakvodavo pačiame namelyje, kad galėtų pasitikti atvykstančius darbininkus ir patys prisidėti prie darbų.
Vaidas pasakojo, kad dieną pora samdydavo darbščius darbuotojus, o pats nuo 16 valandos iki 3 valandos ryto imdavosi smulkesnių, daugiau laiko reikalaujančių užduočių bei planuodavo kitos dienos darbus.
Irma teigė, kad visas procesas buvo suplanuotas beveik minučių tikslumu. Kadangi namelis nedidelis, tokio griežto grafiko laikytis dažniausiai pavykdavo.
Į atnaujinimą įskaičiavo ir skrydžius
Paklausti apie bendrą biudžetą, Aleknai teigė nenorėję viršyti 30 tūkst. eurų. Į šią sumą turėjo tilpti ir rekonstrukcija, ir baldai.
Vaidas aiškino, kad išleidus daugiau pinigų būtų buvę racionaliau statyti naują namelį. Vis dėlto numatyto biudžeto pora neviršijo – jo pakako tiek pastato rekonstrukcijai, tiek naujiems baldams.
Į 30 tūkst. eurų buvo įtrauktos ir skrydžių bilietų išlaidos. Pora apskaičiavo, kad patiems tvarkyti pastatą ir skraidyti iš Austrijos labiau apsimokėjo.
Taip baigėsi trejus metus trukusi Irmos ir Vaido avantiūra.