Utenos rajone, netoli Antalgės kaimo, stovi išskirtinis maždaug 30 kv. m ploto namelis, pastatytas iš malkų. Jo statybų ėmėsi uteniškis Ovidijus Urnižius kartu su žmona. Pats vyras teigia, kad Lietuvoje tokio statinio greičiausiai nėra daug.
Ovidijus pasakojo, kaip gimė ši idėja, kokios medžiagos buvo naudojamos ir kiek galiausiai kainavo namelis. Daugiau informacijos apie statybas besidomintys žmonės gali rasti jo „Youtube“ kanale.
Įkvėpė internete rasti vaizdo įrašai
Mintis pasistatyti namelį Ovidijui kilo internete žiūrint vaizdo įrašus, kuriuose Indijos gyventojai iš paprastų medžiagų greitai pasistato būstus.
Iš pradžių jis vieną tokį įrašą žmonai parodė juokais. Tačiau ji susidomėjo, pradėjo ieškoti daugiau informacijos ir atrado „cordwood“ statybos technologiją. Tuomet žmona pasiūlė namelį statyti, o Ovidijus šiai minčiai pritarė.
„Cordwood“ – natūralios statybos būdas, kai malkos dedamos skersai sienos ir sujungiamos skiediniu. Internete, pasak Ovidijaus, galima rasti daugybę tokios statybos pavyzdžių.
Statyboms pasirinko savo miško egles
Šios technologijos privalumas – statyboms reikia palyginti nedaug medžiagų, todėl galima sumažinti išlaidas. Ovidijus daugiausia naudojo eglės malkas. Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje tokiai statybai dažniau pasirenkamas kedras.
Nors eglė, jo manymu, yra gana minkšta mediena, vyras nusprendė panaudoti savo miško išteklius. Kadangi buvo parengtas miško valymo projektas, jis iškirto eglyną ir malkas pritaikė namelio statybai.
Malkoms sujungti buvo naudojamas baltasis cementas. Į mišinį taip pat dėjo kalkių, smėlio ir mirkytų pjuvenų. Pastarosios padėjo mišiniui lėčiau džiūti ir suteikė papildomos šilumos izoliacijos, todėl sienos nėra vien iš šalto betono.
Statė dviese, o darbus užbaigė per daugiau nei metus
Namelio statybas Ovidijus pradėjo 2019 metais – tuomet buvo įrengtas pamatas. 2020-aisiais prasidėjo sienų mūrijimo darbai.
Didžiąją dalį darbų pora atliko patys. Vieną vasarą Ovidijus su žmona kartu mūrijo 27 dienas. Vėliau žmonai baigėsi atostogos, todėl paskutines šešias dienas darbus užbaigė vienas Ovidijus.
Iš pradžių namelis buvo pastatytas be terasos. Po poros metų šeima nusprendė ją prijungti. Dengiant stogą šiek tiek padėjo žmonos brolis, o kartais talkino ir vienas poros draugas, tačiau didžiausias darbo krūvis teko Ovidijui ir jo žmonai.
Baigęs statybas, Ovidijus namelyje nepertraukiamai gyveno pusantrų metų. Nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens kartu su juo čia apsistodavo ir žmona, tačiau žiemą ji grįždavo į butą, nes namelyje nėra vandentiekio ir tualeto.
Vyras pripažino, kad anksčiau tokių patogumų nebuvimą vertino paprasčiau, tačiau gimus kūdikiui dėl šio sprendimo šiek tiek gailisi. Vis dėlto į namelį jis vis dar dažnai užsuka ir kartais jame nakvoja. Atsiradus vaikui, šeima nuolat gyventi namelyje nebegali.
Kainavo tris kartus daugiau, nei planavo
Šiame namelyje Ovidijus gyvena jau penkerius metus, todėl gali įvertinti ir jo privalumus, ir trūkumus.
Iš pradžių vyras skaičiavo, kad statyboms pakaks 4 tūkst. eurų. Tačiau galutinė suma išaugo iki 12 tūkst. eurų. Į šią kainą įėjo visas įrengimas: apdaila, grindys, pirties krosnelė ir baldai.
Ovidijaus manymu, išlaidos būtų buvusios dar didesnės, jei statyboms būtų tekę samdyti darbininkus. Kadangi beveik visus darbus pora atliko pati, jiems pavyko sutaupyti.
Vienu svarbiausių namelio privalumų Ovidijus laiko jo išvaizdą. Tokių statinių nėra daug, o šis namelis, jo teigimu, nėra skirtas vien vasarai. Pirmuosius dvejus metus jame dar ilgai laikėsi medžio ir gamtos kvapas, o visą vietą vyras vadina savo sodu. Artimiausi kaimynai gyvena maždaug už 300 metrų.
Po kelerių metų sienos pradėjo „kvėpuoti“
Vis dėlto ši statybos technologija turi ir trūkumų. Jei Ovidijus namelį statytų dar kartą, kai kuriuos sprendimus rinktųsi kitaip. Didžiausia problema, jo manymu, yra tai, kad šiluma jame neišsilaiko pakankamai ilgai.
Pirmaisiais metais namelis šilumą išlaikė geriau, tačiau praėjus penkeriems–šešeriems metams jis pradėjo labiau vėdintis. Nors bendras pastato plotas siekia apie 30 kv. m, Ovidijus naudojasi maždaug 18 kv. m erdve, kuriai apšildyti reikia sudeginti kibirą malkų.
Ryte vyras patalpas įšildo iki 25 laipsnių. Vakare temperatūra nukrinta iki 20, o kitą rytą tesiekia 17 laipsnių.
Ovidijus pastebėjo, kad šaltesnis, tačiau nevėjuotas oras yra palankesnis nei vos minus penki laipsniai ir stiprus vėjas. Pasak jo, namelis „kvėpuoja“, o sienose atsirado nedidelių įtrūkimų.
