Lietuvos rinktinė penktadienį pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Stambule susitiks su Turkija. Mūsiškių padėtis sudėtinga, o turkai dėl vietos pasaulio čempionate jaučiasi gerokai ramiau, tačiau pergalė prieš Ergino Atamano treniruojamą komandą šiame lange būtų ypač vertingas laimėjimas.
Toks vertinimas pirmiausia susijęs su Lietuvos sudėties problemomis. Jei rinktinė turėtų liepos mėnesį žaidusią sudėtį, popieriuje lietuviai galėtų pretenduoti į favoritų vaidmenį. Iki šiol Turkija apskritai atrodė kaip geriausia ir stabiliausia atrankos komanda.
Šiuo metu Lietuvos rinktinė toli nuo optimalaus lygio, todėl geras rezultatas jau būtų pergalė namuose prieš bosnius. Vis dėlto Turkija į Stambulo mačą stos be Alpereno Šenguno, o tai niūriame Lietuvos rinktinės fone tampa ryškiausia vilties prošvaiste.
Hjustono „Rockets“ žvaigždė atrankoje sužaidė vos dvejas rungtynes, tačiau jo įtaka komandai yra milžiniška. Tuo buvo galima įsitikinti per Europos čempionatą. Be A. Šenguno Turkija neatrodo kaip aukščiausios lentynos komanda, ypač todėl, kad aikštėje nepasirodys ir Shane’as Larkinas.
Būtent Sh. Larkino ir A. Šenguno duetas Turkiją nuvedė iki Europos čempionato finalo. Atrankoje rezultatyviausias rinktinės žaidėjas yra Tarikas Biberovičius, tačiau 17,8 taško per rungtynes renkantis puolėjas ruošiasi debiutui NBA. Natūralizuoto krepšininko vietą dabar užims Malachi Flynnas.
28-erių amerikietis puolime yra talentingas ir Turkijos rinktinėje turi daug laisvės. Vis dėlto FIBA krepšinyje M. Flynnas dar nėra įrodęs tiek, kiek T. Biberovičius ar, tuo labiau, Sh. Larkinas. Jis nebijo prisiimti atsakomybės ir tai daro neblogu taiklumu, tačiau ne visuomet tinkamai įtraukia komandos draugus. Be to, E. Atamanui nerimo kelia jo gynyba – 185 cm ūgio ir smulkaus sudėjimo gynėjas tampa varžovų taikiniu beveik kiekvienoje atakoje.
Patikimiausiai žaidimą organizuoja Kenanas Sipahi. 31 metų, 197 cm ūgio įžaidėjas turi didelį E. Atamano pasitikėjimą, renkasi akademišką krepšinį ir per 23 minutes vidutiniškai atlieka 6,8 rezultatyvaus perdavimo. Ūgis padeda jam spręsti dalį gynybos problemų, tačiau Lietuvos trenerių štabas gali nuspręsti rizikuoti palikdamas K. Sipahi laisvesnį metimui.
Abiejose aikštės pusėse svarbus bus Šehmusas Hazeras. Tarpsezoniu į Stambulo „Galatasaray“ persikėlęs atletiškas gynėjas aktyviai spaudžia kamuolį, o atrankos rungtynėse pats renka po 13 taškų.
Tarp Turkijos gynėjų dar išsiskiria Onuralpas Bitimas ir Furkanas Korkmazas, tačiau abu šie vardai labiau primena neišpildytą potencialą. Dar 2022 metų Europos čempionate F. Korkmazas atrodė kaip būsima Eurolygos žvaigždė, bet per pastaruosius metus jo lygis smarkiai smuko. O. Bitimas prieš trumpą karjeros etapą NBA demonstravo įdomų puolimo arsenalą, tačiau grįžęs į Europą dažniausiai aikštėje pasirodo trumpam ir daugiausia atlieka gynybines užduotis.
Vis dėlto pagrindiniu Turkijos rinktinės žmogumi išlieka Cedi Osmanas. Jis buvo, yra ir, panašu, dar ilgai bus šios komandos ašis. Salonikų PAOK naujokas Turkijos rinktinės lyderiu ir širdimi yra jau dešimtmetį. Lietuvos gynybai C. Osmanas taps viena didžiausių mįslių, ypač įvertinus mūsiškių pasiruošimo bei asmeninės gynybos problemas ir polinkį klysti su kamuoliu.
C. Osmanui Turkijos puolime rengiami specialūs deriniai po užtvarų. Jis gerai skaito perdavimų linijas ir vos gavęs progą stengiasi kuo greičiau veržtis į priekį. Prisiminus, kaip Lietuvos rinktinė gynė panašaus profilio, nors ir ne tokio lygio, žaidėją Ivaną Kharchenkovą, toks varžovas kelia nerimą.
Šalia visą žaidimą klijuojančio C. Osmano Turkija turi ir galingą priekinę liniją. Net be A. Šenguno turkai gali remtis aukščiausios klasės aukštaūgiais Omeru Yurtsevenu, Ademu Bona ir Ercanu Osmani.
E. Atamanas jau kurį laiką mėgsta Turkijos rinktinėje naudoti du centrus. Per šį pasiruošimą ilgą laiką kartu penketuose žaidė O. Yurtsevenas ir A. Bona. Pirmajam skiriami deriniai nugara į krepšį, o antrasis yra pikenrolo specialistas ir elitinis lanko saugotojas, galintis kompensuoti gynybos spragas.
Tačiau du centrus aikštėje naudojančios Turkijos puolimas tampa statiškesnis ir lengviau nuspėjamas. Rimas Kurtinaitis šioje vietoje turės galimybę atsakyti panašiu dydžiu savo penketuose.
E. Osmani per pastaruosius metus puolime tapo dar patikimesnis, tačiau gynyboje išlieka žaidėjas, kurį galima aktyviai atakuoti. Tai turėtų būti patrauklus taikinys Ąžuolui Tubeliui, nuo kurio priklausys didelė Lietuvos rinktinės sėkmės dalis. Kaip yra sakęs E. Atamanas, puolime jo komanda išlieka labai kokybiška, tačiau gynyboje lietuviai turės ne vieną vietą, į kurią galės taikytis.
Iš esmės E. Atamanas remiasi žaidėjų talentu. Turkijos žaidimas nėra sudėtingas: daug pikenrolo situacijų, greitų atakų ir dydžio išnaudojimo baudos aikštelėje. Vis dėlto šios rinktinės talentas nėra toks, kad ji per vieną kėlinį galėtų pati išspręsti rungtynių baigtį. Todėl lėtesnė ir varžovus galinti užmigdyti Lietuvos sudėtis turi galimybę nustebinti.
Tačiau tam lietuviai privalės parodyti gerokai daugiau energijos ir noro nei per pasiruošimą, taip pat patikėti savo galimybėmis. Tik tada reikšmę įgis taktika ir individualus talentas.
