Prieš daugiau nei metus teisininkė Işıl Ersoy Turkiją iškeitė į Marijampolę. Suvalkijos sostinėje ji atrado ne tik ramesnį gyvenimą, bet ir naują veiklos kryptį – kuria jaunimo organizaciją, siekia laužyti stereotipus apie „šaltus“ lietuvius ir Marijampolę vadina savo antraisiais namais.
Portalui tv3.lt moteris papasakojo apie kultūrinį šoką Lietuvoje, prisitaikymo sunkumus ir Turkijos vietas, kurias, jos manymu, verta aplankyti ištrūkus iš „viskas įskaičiuota“ kurorto.
Į Lietuvą atvedė tarptautiniai projektai
Į Lietuvą Işıl atsivežė teisės išsilavinimą ir nemažai tarptautinės patirties. Prieš išvykdama iš Turkijos ji studijavo teisę, o studijų metais dirbo projektų vadove vienoje asociacijoje.
Šis darbas jai suteikė galimybę dalyvauti mokymuose, „Erasmus+“ projektuose ir įvairiuose kursuose daugiau nei 15-oje šalių. Per tą laiką ji sutiko žmonių iš skirtingų pasaulio valstybių, užmezgė naudingų pažinčių ir išplėtė tarptautinių kontaktų ratą.
Su lietuviais moteris susipažino būtent tarptautiniuose projektuose. Ten užsimezgusios draugystės ir kilę planai galiausiai ją atvedė į Lietuvą. Işıl teigė čia pamačiusi galimybę tęsti savo veiklą, geriau pažinti kitą kultūrą ir kurti naujas tarptautines partnerystes.
Nors Turkijoje apie Lietuvą žinoma nedaug, moteris buvo girdėjusi, kad tai saugi, rami ir su gamta glaudžiai susijusi šalis. Tokie apibūdinimai paskatino ją Lietuvą atrasti pačiai.
Marijampolėje nustebino ramybė ir tvarka
Į Marijampolę Işıl atvyko dalyvaudama tarptautiniame projekte. Pirmiausia jos dėmesį patraukė švara, tvarka ir gausios žaliosios erdvės. Taip pat moteris iškart pajuto, kad gyvenimo tempas Lietuvoje gerokai kitoks nei Turkijoje.
Marijampolėje ji greitai pasijuto savąja. Pašnekovę sužavėjo vietos bendruomenės svetingumas, o lėtesnis ir sąmoningesnis gyvenimo ritmas leido geriau pažinti Lietuvos kultūrą. Dėl to miestą ji vadina savo antraisiais namais.
Didžiausiu kultūriniu skirtumu Işıl įvardijo ramybę. Turkijoje, jos teigimu, kasdienybė triukšmingesnė ir spontaniškesnė: žmonės kalba garsiau, o aplink nuolat vyksta įvairūs dalykai. Lietuvoje ji pastebėjo didesnį asmeninės erdvės ir tylos vertinimą.
Moterį taip pat nustebino lietuvių ryšys su gamta. Ji atkreipė dėmesį, kad žmonės lauke vaikšto, sportuoja ir aktyviai leidžia laiką net šaltuoju metų laiku, nepaisydami oro.
Lietuvių santūrumas, pasak jos, slepia gerumą
Šiuo metu Işıl daugiausia dėmesio skiria darbui, turinio kūrimui, naujoms pažintims ir įvairių projektų plėtrai. Ji taip pat kuria jaunimo organizaciją, nes nori prisidėti prie darbo su jaunimu ir suteikti jauniems žmonėms daugiau švietimo bei tarptautinių galimybių. Tam ją paskatino Marijampolėje įgyta patirtis ir sutikti žmonės.
Gyvendama Lietuvoje ji suprato, kad užsieniečių įsivaizdavimas apie lietuvius ne visada atitinka tikrovę. Lietuviai gali pasirodyti šalti, nes ne visuomet iškart šypsosi ar užkalbina nepažįstamuosius, tačiau jų gerumas, anot Işıl, dažniau atsiskleidžia darbais nei žodžiais. Ji lietuvius apibūdino kaip iš pradžių santūrius, bet geriau juos pažinus – labai malonius.
Didžiausi išbandymai – kalba ir oras
Persikėlus į kitą šalį neišvengiama sunkumų. Işıl teigimu, jai daugiausia iššūkių kėlė lietuvių kalba ir Lietuvos orai.
Moteris mano, kad užsieniečių gyvenimą Lietuvoje palengvintų daugiau bendrų veiklų, į kurias būtų įtraukiami ir vietiniai gyventojai, ir atvykėliai. Jos teigimu, Lietuva turi didelį potencialą pritraukti talentų iš užsienio, o stipresni pagalbos ir bendruomenės ryšiai šalį padarytų dar svetingesnę.
Işıl norėtų daugiau tokių iniciatyvų matyti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.
Ką verta pamatyti Turkijoje?
Nors pati turkė dabar gyvena Lietuvoje, ji pabrėžia, kad jos gimtinė išlieka viena mėgstamiausių lietuvių atostogų krypčių. Vis dėlto keliautojams ji siūlo neapsiriboti vien kurortų pramogomis.
Işıl rekomenduoja aplankyti Stambulą, Kapadokiją, Bursą ir Egėjo jūros pakrantę. Šios vietos, jos teigimu, leidžia išvysti Turkijos istoriją, paragauti gero maisto ir pasigrožėti kraštovaizdžiais.
Atvykę turistai turėtų nusiteikti šiltam vietinių bendravimui ir energingesniam gyvenimo ritmui. Turkijoje žmonės dažnai patys užkalbina nepažįstamuosius, gatvėse netrūksta gyvybės, o parduotuvės ir restoranai dirba iki vėlaus vakaro.
Pašnekovė taip pat ragina paragauti gatvės maisto: simit, lahmacun, pide, çiğ köfte ir iskender.
„Viskas įskaičiuota“ patogu, bet neparodo tikrosios šalies
Işıl pripažįsta, kad „viskas įskaičiuota“ kurortai puikiai tinka norintiems atsipalaiduoti, mėgautis saule ir jūra. Tačiau vietiniai tokį poilsį vertina nevienareikšmiškai.
Jų akimis, kurortuose apsistoję turistai dažnai taip ir neišeina už viešbučio teritorijos ribų. Dėl to jie praleidžia progą susipažinti su autentiška Turkijos kultūra, vietine virtuve ir tikrąja šalies atmosfera.
Anot moters, Turkijos žavesys atsiskleidžia vietiniuose turguose, pokalbiuose su prekybininkais ir lankant mažiau žinomus istorinius miestelius. Kurortų švediško stalo restoranų patiekalai dažniausiai pritaikyti tarptautiniam skoniui, todėl ne visada atspindi naminius ar regioninius turkiškus valgius.
Autentiškiausio maisto, jos teigimu, verta ieškoti mažose tradicinėse užeigose, šeimos valdomuose pajūrio restoranuose ir jaukiose kavinėse.
Ką svarbu žinoti išvykus iš kurorto?
Norintiems savarankiškai keliauti po Turkiją Işıl pateikė kelis praktinius patarimus. Didmiesčiai, ypač vasarą, gali būti labai perpildyti ir triukšmingi, todėl tam reikėtų pasiruošti.
Istoriniuose turguose, tarp jų ir Didžiajame turguje (Grand Bazaar), derybos yra įprasta tradicijos dalis. Dėl to keliautojams patariama neskubėti sutikti su pirmąja pasiūlyta kaina.
Taip pat svarbu įsitikinti, kad taksi vairuotojas įjungė taksometrą. Smulkesniems pirkiniams ir trumpoms kelionėms Işıl rekomenduoja turėti grynųjų Turkijos lirų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
