Vaiko auginimo išlaidas sudaro ne tik sauskelnės, drabužiai ar mokyklinės priemonės. Šeimos biudžetą taip pat veikia poreikis turėti daugiau gyvenamosios erdvės, išlaidos maistui, priežiūrai, būreliams ir technologijoms.
„Bigbank“ skaičiavimu, 2026 metų kainomis pirmojo vaiko išlaikymas iki pilnametystės, neįtraukiant vienkartinių pirkinių, gali atsieiti apie 89–111 tūkst. eurų. Antrojo vaiko išlaidos siektų maždaug 75–93 tūkst. eurų, nurodoma banko pranešime žiniasklaidai.
Vaikui augant, didėja ir metinės išlaidos
Skaičiavimai atlikti remiantis savivaldybių pateiktais švietimo įkainiais, vidutinėmis maisto, drabužių ir būsto kainomis bei „Numbeo“ duomenų baze. Pirmaisiais ketveriais vaiko gyvenimo metais Vilniuje jam per metus reikėtų skirti apie 5,1 tūkst. eurų, o kitose Lietuvos vietovėse – apie 4,2 tūkst. eurų.
4–7 metų vaikui metinės išlaidos išauga atitinkamai iki maždaug 5,6 tūkst. ir 4,4 tūkst. eurų. 8–12 metų laikotarpiu jos siekia apie 6,1 tūkst. eurų sostinėje ir 4,9 tūkst. eurų kitur. Paauglystėje suma padidėja iki maždaug 7,5 tūkst. eurų Vilniuje bei 6 tūkst. eurų kituose šalies miestuose ir regionuose. Didžiausius skirtumus tarp sostinės ir kitų vietovių lemia būsto, maitinimo bei laisvalaikio kainos.
„Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas pažymi, kad vaikui augant vienos išlaidos pakeičia kitas: sauskelnių ir pieno mišinių poreikį vėliau pakeičia būrelių, stovyklų, technologijų ir sudėtingesnių kasdienių poreikių išlaidos.
Didžiausią nuolatinių išlaidų dalį paprastai sudaro maistas, drabužiai ir avalynė, tačiau šeimos biudžetą reikšmingai veikia ir kitos sritys:
- Būstas. Papildomas kambarys ir išaugę komunaliniai mokesčiai šeimai vidutiniškai kainuoja dar 110–150 eurų per mėnesį. Jeigu dėl vaiko reikia nuomotis ar įsigyti didesnį būstą, ypač Vilniuje, faktinė suma gali būti gerokai didesnė. Net ir nepersikrausčius tenka įsigyti vaikiškų baldų, skirti vietos daiktams bei kitaip pritaikyti namus.
- Priežiūra ir ugdymas. 2026 metais mokestis už valstybinį darželį dažniausiai sudaro apie 80–100 eurų per mėnesį. Galutinė suma priklauso nuo savivaldybės, lankytų dienų skaičiaus ir maitinimo. Vilniuje ugdymo mokestis siekia 26 eurus per mėnesį, o trys maitinimai per dieną kainuoja 2,90–3,40 euro už lankytą dieną. Vėliau darželio išlaidas pakeičia mokyklos pietūs, pratybos ir kitos mokymosi reikmės. Privatų ugdymą pasirinkusios šeimos išleidžia dar daugiau.
- Laisvalaikis. Vieno būrelio kaina dažniausiai siekia apie 30–60 eurų per mėnesį, nors dalį šios sumos gali kompensuoti neformaliojo švietimo krepšelis.
Be kasdienių mokėjimų, šeimoms tenka planuoti ir didesnius vienkartinius pirkinius. R. Norvilas kaip pavyzdžius mini vežimėlį, lovytę, čiužinį ir automobilinę kėdutę. Vaikui paaugus, kas kelerius metus gali prireikti naujo telefono arba mokslams tinkamo kompiuterio.
Antrasis vaikas šeimai kainuoja mažiau, bet sutaupyti pavyksta ne visur
Antrojo vaiko auginimas paprastai pigesnis todėl, kad dalies daiktų nereikia pirkti iš naujo. Šeima gali dar kartą naudoti vežimėlį, lovytę, kai kuriuos drabužius, žaislus, knygas, sporto inventorių ir kitus reikmenis. Be to, antras vaikas ne visuomet lemia būtinybę dvigubinti būsto ar automobilio išlaidas.
Daroma prielaida, kad iki ketverių metų antrojo vaiko išlaidos būna maždaug 25 proc. mažesnės, 4–7 metų laikotarpiu – 20 proc., 8–12 metų – 15 proc., o paauglystėje – 10 proc. mažesnės.
Vis dėlto maistas, darželio ar stovyklos mokestis, vaistai, bilietai, būreliai ir dažnai technologijos perkami kiekvienam vaikui atskirai. Sutaupyti sudėtingiau, kai tarp vaikų yra didelis amžiaus skirtumas, jų poreikiai smarkiai skiriasi arba vyresnio vaiko daiktai jau nebetinka jaunesniam.
Pagal pateiktas prielaidas antrasis vaikas iki pilnametystės Vilniuje kainuotų apie 92,9 tūkst. eurų, o kitur Lietuvoje – 74,6 tūkst. eurų. Tai yra maždaug 16 proc. mažiau nei pirmojo vaiko išlaidos.
Vien finansinės paramos demografinei problemai išspręsti nepakaks
Vaiko auginimo kainos klausimas tampa dar aktualesnis blogėjant demografinei situacijai. Oficialiais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių – maždaug 8,4 proc. mažiau nei 2024 metais. Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,11 iki 1,04 vaiko vienai moteriai ir tebėra daugiau nei perpus mažesnis už maždaug 2,1 siekiantį kartų kaitos lygį.
Banko vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets teigia, kad gimstamumui svarbūs finansinis stabilumas, būsto sąlygos ir galimybė suderinti darbą su šeimos gyvenimu. Jo vertinimu, valstybė turėtų dėti visas pastangas, kad ekonominiai veiksniai kuo mažiau neigiamai veiktų žmonių sprendimus susilaukti vaikų.
Finansiniai aspektai ypač reikšmingi šeimai svarstant apie dar vieną vaiką. Tačiau, pasak ekonomisto, demografinių problemų neįmanoma paaiškinti ar išspręsti viena išmoka arba mokesčių lengvata.
Žinodami galimą išlaidų mastą, tėvai gali pradėti joms ruoštis iš anksto. Finansinis planavimas, kaip teigiama, neturėtų riboti tėvystės, o padėti sumažinti įtampą ir suteikti vaikui stabilesnį gyvenimo startą.
Ilgesniam kaupimui, pavyzdžiui, vaiko studijoms, galima rinktis ETF, o itin ilgam laikotarpiui – III pakopos pensijų fondus. Didesniems planuojamiems pirkiniams gali tikti terminuotasis indėlis, o finansiniam rezervui – kaupiamasis indėlis.
R. Eamets pabrėžia, kad pinigai nėra vienintelis veiksnys – didelę reikšmę turi ir kultūrinės vertybės. Jo teigimu, nėra vienos ekonominės priemonės, galinčios išspręsti visas demografines problemas, todėl reikėtų išbandyti kuo daugiau skirtingų sprendimų.
