Psichiatras L. Slušnys teigia, kad suaugusieji nesugeba tinkamai suvaldyti socialinių tinklų sklaidos, jų daromos žalos ir neigiamo elgesio slėpimo. Anot jo, būtent dėl šios problemos atsiranda įvairūs draudimai, o atsakomybė tenka suaugusiesiems.
Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė mano, kad vaikų agresijos, patyčių ir smurto proveržius internete gali skatinti pernelyg didelė kontrolė bei suaugusiųjų lūkesčiai.
Jos teigimu, apie jaunimą dažnai kalbama kaip apie susiduriantį su sudėtinga situacija, tačiau paaugliams lieka vis mažiau erdvės saviraiškai. Vaikai yra nuolat stebimi, iš jų tikimasi gerų mokymosi rezultatų, daugybės būrelių lankymo ir net nuosavo verslo kūrimo, todėl jiems nebelieka vietos įprastam paauglystės maištui.
Dalis mokyklų telefonų naudojimą jau apribojo
ELTA primena, kad balandį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis patikslintas mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimas.
Pagal naująją tvarką ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. turi nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad dalis mokyklų tokius ribojimus įvedė jau šiemet, tačiau jų taikymo būdai skiriasi.
Telefonai mokyklose gali būti paliekami budėtojui, specialioje spintelėje prie įėjimo, mokinio spintelėje ar dėžutėje klasėje. Kai kur reikalaujama išjungti garsą arba visą telefoną laikyti išjungtą mokinio kuprinėje. Skiriasi ir laikotarpis, kuriuo draudimas galioja: vienose mokyklose jis taikomas tik per pamokas, kitose – ir per pertraukas arba visą buvimo mokykloje laiką.
Politikai svarsto dar griežtesnę tvarką
Šalies vadovai netrukus pradėjo svarstyti galimybę ateityje centralizuotai uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais visose ugdymo įstaigose. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad Gitanas Nausėda būtinybę prie šio klausimo grįžti mato rudenį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ragino neskubėti ir pirmiausia leisti įsigalioti dabartiniam įstatymui. Jos teigimu, vėliau būtų galima priimti tolesnius sprendimus.
Psichiatras ragina vertinti ne tik patyčias
L. Slušnys mano, kad mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimas mokyklose gali prisidėti prie patyčių problemos sprendimo, tačiau jų visiškai nepanaikins. Didesnį poveikį, jo vertinimu, tai galėtų turėti vaikų mokymosi kokybei.
Psichiatras pabrėžė, kad klausimo nereikėtų vertinti pernelyg siaurai. Telefonų pašalinimas iš mokyklos aplinkos, ypač vaikams iki maždaug 14 metų, gali sudaryti sąlygas geriau įsisavinti mokomąją medžiagą ir siekti geresnių akademinių rezultatų.
Anot L. Slušnio, vaikams, kurie dar neturi pakankamai patirties ir kritinio mąstymo, sunkiau nei suaugusiesiems racionaliai įvertinti kritiką, melą ar neigiamus kitų žmonių pasisakymus. Dėl to internete išgirsti žodžiai ar perskaitytos frazės jiems gali atrodyti tiesiogiai veikiančios jų gyvenimą, net sukeliančios jausmą, kad viskas baigta.
R. Butkevičiūtė, kalbėdama apie patyčių internete mažinimą, kaip vieną iš galimų priemonių išskyrė Jungtinėse Amerikos Valstijose taikomą „dialogo ratų“ praktiką. Mokyklose ir universitetuose jaunimui suteikiama galimybė diskutuoti aktualiomis temomis, o kiekvienas dalyvis gali išsakyti savo nuomonę nesibaimindamas pasmerkimo.
Jos manymu, vaikams reikia erdvių, kuriose jie galėtų kalbėti ne vien tai, ką iš jų tikisi išgirsti suaugusieji, bet ir atvirai išsakyti savo tikrąsias mintis.
R. Butkevičiūtė taip pat teigė, kad nuolatinė priežiūra ir spaudimas vaikams būti nepriekaištingiems gali lemti tai, jog elektroninė erdvė jiems tampa savotiškais „laukiniais Vakarais“. Internete komentarų platformos ne visada blokuoja įžeidžius pasisakymus, o atsakomybės jausmas gali būti silpnesnis, nes galima pasislėpti ir išlieti pyktį, kurio klasėje vaikas tikriausiai neišreikštų.
Dirbant su jaunimu, pasak organizacijos vadovės, dažnai paaiškėja, kad vaikai klasės draugui į akis nepasakytų grasinančių ar neapykantą reiškiančių žodžių, tačiau internete, ypač naudojant ne savo vardą, tokius dalykus parašyti jiems daug lengviau.
Seimo Švietimo komiteto pirmininkės teigimu, Lietuva neturėtų likti nuošalyje nuo šios diskusijos, nes dabartinis reguliavimas nebeužtikrina pakankamos vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje.
Vis dėlto, jos nuomone, vien draudimų nepakaks. Reikalingos išsamios, mokslu pagrįstos diskusijos su suinteresuotomis bendruomenėmis ir pastangos stiprinti vaikų skaitmeninį raštingumą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
