Įsibėgėjus vasarai, pievose ir miškuose daugėja ne tik uogautojų, bet ir žmonių, renkančių vaistažoles. Mėtas, liepžiedžius, čiobrelius bei kitus augalus gyventojai džiovina namuose, iš jų ruošia arbatas ir prieskonių mišinius, ieško natūralių būdų sveikatai stiprinti.
Vis dėlto specialistės pabrėžia, kad natūralumas savaime nereiškia saugumo. Pavojų gali kelti ne tik netinkamai atpažintas augalas, bet ir surinkimo vieta ar neatsakingas vartojimas. Vaistažolės gali sukelti alergiją, apsinuodijimą, sąveikauti su vaistais ar sustiprinti jų poveikį.
Pradėti verta nuo sunkiai supainiojamų augalų
BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė teigia, kad daugelyje augalų esančios biologiškai aktyvios medžiagos organizmą gali veikti panašiai stipriai kaip vaistai. Todėl netinkamai pasirinktos ar vartojamos vaistažolės ne visada yra nekenksmingos.
Pasak jos, rinkti reikėtų tik tuos augalus, kuriuos žmogus gerai pažįsta. Kai kurios nuodingos rūšys gali būti panašios į vaistinius augalus. Žolininkė Virginija Mažeikė ypač ragina būti atsargiems renkant skėtinius augalus, tarp kurių yra ir labai nuodingų rūšių. Be to, pakalnutės kartais supainiojamos su meškiniais česnakais.
Pradedantiesiems V. Mažeikė siūlo rinktis augalus, kuriuos atpažinti paprasčiau ir kuriuos sunkiau supainioti: dilgėles, kiaulpienes, siauralapį gaurometį, raudonėlį, aviečių lapus, beržų lapus bei pušų spyglius. Žolininkė pabrėžia, kad augalų pažinimas ateina palaipsniui, todėl gamtoje skubėti nereikėtų.
Augalą atpažinti vien pagal vieną požymį ar interneto nuotrauką specialistė nerekomenduoja. Reikėtų įvertinti visumą – lapus, stiebą, žiedus, kvapą ir augimo vietą. Kilus bent menkiausiai abejonei, saugiau augalą palikti augti.
D. Saltanavičienė įspėja, kad nuodingą augalą supainiojus su vaistažole gali pasireikšti alerginė reakcija ar virškinimo sutrikimai, o kai kuriais atvejais gresia ir sunkus apsinuodijimas. Pasak vaistininkės, tokių atvejų, kai žmonės apsinuodija neteisingai atpažintais augalais ar jų dalimis, pasitaiko kasmet.
Kur vaistažolių rinkti nereikėtų
Viena dažniausių klaidų – augalų rinkimas pakelėse, prie pramonės objektų arba pesticidais apdorojamų laukų. Specialistės pabrėžia, kad augimo vieta yra tokia pat svarbi kaip ir pats augalas: net vertinga vaistažolė gali būti netinkama vartoti, jei augo užterštoje aplinkoje.
V. Mažeikė nerekomenduoja rinkti vaistažolių prie intensyvaus eismo kelių, geležinkelių, pramonės įmonių, sąvartynų, purškiamų žemės ūkio laukų ir kitose užterštose vietose. Augalai gali sukaupti sunkiųjų metalų bei kitų teršalų, todėl rinkti reikėtų švarioje gamtoje.
Ne mažiau svarbus ir rinkimo laikas. D. Saltanavičienė nurodo, kad veikliųjų medžiagų kiekis priklauso nuo augalo vystymosi tarpsnio. V. Mažeikė aiškina, jog žiedai dažniausiai renkami žydėjimo pradžioje, o lapai – tada, kai jie dar jauni, sveiki ir nepažeisti.
Antžeminę augalo dalį įprastai renka žydėjimo metu, vaisius ir sėklas – visiškai subrendusius. Šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį, kai jose sukaupta daugiausia atsarginių medžiagų. Rinkti patariama sausu oru, augalams jau nudžiūvus rasai.
Džiovinant svarbu apsaugoti nuo saulės ir drėgmės
Surinktų augalų nereikėtų džiovinti tiesioginėje saulėkaitoje ar drėgnose, prastai vėdinamose patalpose. Tokios sąlygos gali sumažinti vertingų medžiagų kiekį arba sudaryti sąlygas atsirasti pelėsiui.
Išdžiūvusias vaistažoles rekomenduojama laikyti sandariuose induose, sausoje ir tamsioje vietoje. Netinkamai surinkta, laikyta ar išdžiovinta žaliava gali prarasti dalį veikliųjų medžiagų, būti mažiau veiksminga ir kai kuriais atvejais tapti nesaugi.
Vaistažolės gali keisti vaistų poveikį
D. Saltanavičienė atkreipia dėmesį, kad vaistažolės gali sąveikauti su vartojamais vaistais ar maisto papildais. Jos gali pakeisti gydymo veiksmingumą arba padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Kai kurie augalai gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį, paveikti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ar kepenų fermentų veiklą.
Prieš pradedant vartoti vaistažoles patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojami receptiniai vaistai, sergama lėtinėmis ligomis, laukiama kūdikio ar žindoma. Konsultacija taip pat svarbi vaikams, senjorams ir žmonėms, vartojantiems kelis vaistus vienu metu.
Savarankiškai surinktos vaistažolės gali būti kokybiškos tik tuomet, jei augalai gerai pažįstami, surinkti švarioje vietoje ir tinkamu metu, tinkamai išdžiovinti bei laikomi. Tam reikia žinių ir patirties, nes net nedidelės klaidos gali paveikti žaliavos kokybę, veikliųjų medžiagų kiekį ir saugumą.
Vaistinėse parduodamų vaistažolių kokybė yra kontroliuojama: tikrinama jų tapatybė, grynumas, mikrobiologinė tarša ir kiti svarbūs rodikliai. Ant pakuotės taip pat pateikiama informacija apie vartojimą, laikymą ir galimus įspėjimus.
Dėl to žmonėms, stokojantiems žinių apie vaistažoles, dažniausiai saugiau rinktis kokybės kontrolę praėjusius produktus ir prieš juos vartojant pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
