Vaistininkų Lietuvoje trūksta vis labiau, o kai kuriuose regionuose tai jau pajuto pacientai. Vaistinių tinklai skelbia turintys dešimtis laisvų darbo vietų, trumpina kai kurių vaistinių darbo valandas, perskirsto darbuotojus, o dalį vaistinių priversti uždaryti arba perkelti kitur.
Vaistinių atstovų teigimu, šią situaciją lemia keli veiksniai: kasmet parengiama per mažai specialistų, dėl jų varžosi vis daugiau farmacijos ir kitų sričių darbdavių, dalis darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus. Papildomo spaudimo rinkai sukėlė ir pasikeitęs farmakotechnikų darbo reglamentavimas.
Trūksta apie 120 vaistininkų
„Eurovaistinės“ Žmonių departamento direktorė Milda Kaleinikovė teigia, kad vaistininkai sudaro didžiausią bendrovės darbuotojų dalį, todėl jų poreikis Lietuvoje visuomet buvo didelis. Tačiau padėtis ypač pablogėjo nuo 2023 m. liepos, kai farmakotechnikams buvo uždrausta dirbti prižiūrint vaistininkui nuotoliniu būdu.
Bendrovės turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta maždaug 120 vaistininkų. Vien dėl darbuotojų stokos šiemet visam laikui uždarytos arba į kitą vietą perkeltos 7 „Eurovaistinės“ vaistinės. Įmonė specialistų ieško nuolat ir teigia galinti pasiūlyti darbo vietą bet kuriame Lietuvos regione.
Laisvų pozicijų turi ir kiti tinklai. „Benu“ šiuo metu skaičiuoja apie 15 neužimtų vaistininkų darbo vietų, nors šis skaičius nuolat kinta. Bendrovės vadovas Mindaugas Urbas sako, kad problema nėra nauja, tačiau konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų toliau stiprėja.
Ypač sunku specialistų rasti mažesniuose miestuose ir toliau nuo didžiųjų centrų esančiose vietovėse. Tą patį pastebi ir „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė. Jos teigimu, darbuotojų poreikis regionuose dar labiau išryškėjo po 2023 m. įsigaliojusių Farmacijos įstatymo pakeitimų, apribojusių farmakotechnikų galimybes dirbti savarankiškai.
Pacientams tenka taikytis prie trumpesnio darbo laiko
Darbuotojų stoka daro įtaką ne tik vaistinių personalo paieškai, bet ir kasdieniam jų darbui. „Benu“ pirmiausia stengiasi išvengti paslaugų ribojimo pasitelkdama mobilius darbuotojus, koreguodama grafikus ir laikinai perkeldama specialistus į netoliese esančias vaistines.
Vis dėlto kai kuriais atvejais vaistinės darbo laikas laikinai sutrumpinamas. Visiškas vaistinės uždarymas, pasak M. Urbo, laikomas kraštutine ir retai taikoma priemone.
„Gintarinė vaistinė“ kai kur atsisako dalies darbo dienų arba savaitgalio darbo. Taip siekiama išsaugoti paslaugų prieinamumą ir suteikti darbuotojams galimybę pailsėti. Pavyzdžiui, Biržuose šiuo metu sekmadieniais nedirba nė viena vaistinė.
„Eurovaistinė“ su panašiais iššūkiais susiduria jau ne vienerius metus. Susirgus darbuotojui, jam išėjus atostogų ar išėjus iš darbo, o pamainai neturint kuo jo pakeisti, konkrečios vaistinės veiklą tenka apriboti.
Dėl to vaistinių darbo laikas ne kartą trumpinamas, o kai kurios laikinai uždaromos, kol vaistininkas grįžta po ligos ar atostogų. Bendrovė pripažįsta, kad tokie sprendimai sukelia nepatogumų klientams ir pacientams, kuriems svarbu laiku pasiekti sveikatos priežiūros specialistus.
Specialistų nepakanka, o jų reikia vis daugiau sričių
„Benu“ vienu svarbiausių trūkumo veiksnių įvardija per mažą kasmet Lietuvoje parengiamų farmacijos specialistų skaičių. Jis ne visada atitinka rinkos poreikius. Situaciją taip pat veikia demografiniai pokyčiai, darbuotojų išėjimas į pensiją ir migracija.
Be to, dalis farmacijos studijų absolventų renkasi ne mažmenines vaistines, o darbą kitose farmacijos ar sveikatos priežiūros srityse.
R. Bagdonavičienė pabrėžia, kad vaistininkų reikia ne tik mažmeninės prekybos vietose. Jie dirba ligoninėse, farmacijos pramonėje, didmeninės prekybos įmonėse, valstybės institucijose, aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų srityje. Dėl to skirtingi darbdaviai konkuruoja dėl riboto specialistų skaičiaus.
M. Kaleinikovė atkreipia dėmesį ir į farmakotechnikų padėtį. Nors jie yra svarbi vaistinės komandos dalis, šiuo metu Lietuvoje šie specialistai apskritai neberengiami.
„Eurovaistinė“ būsimų darbuotojų pradeda ieškoti dar jiems studijuojant – dalyvauja karjeros mugėse, universitetų renginiuose ir konferencijose, taip pat pristato vaistininko profesiją mokiniams. Darbo rinkoje susiklostė situacija, kai specialistams dažnai nebereikia patiems ieškoti darbdavio: įmonės pačios kreipiasi į būsimus ir jau dirbančius vaistininkus. Panaši tendencija pastebima ir farmakotechnikų atžvilgiu.
Darbdaviai kelia atlyginimus ir siūlo lankstesnes sąlygas
Vaistininkų stoka keičia ir darbdavių pasiūlymus. R. Bagdonavičienė nurodo, kad pastaraisiais metais atlyginimai nuosekliai augo, o įmonės vis dažniau siūlo lankstesnius grafikus, papildomas naudas ir profesinio tobulėjimo galimybes.
Vis dėlto vien geresnių sąlygų nepakanka, kai rinkoje trūksta pačių specialistų. Darbdaviai konkuruoja ne tik dėl patraukliausio pasiūlymo, bet ir dėl kiekvieno prieinamo vaistininko.
„Benu“ teigimu, darbuotojai vertina ne vien darbo užmokestį. Jiems svarbi vaistinės vieta, darbo grafikas, komandos dydis, galimybė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir tai, ar pamainoje teks dirbti vienam.
Tinklas siūlo konkurencingą atlyginimą, papildomų naudų paketą, lanksčias darbo sąlygas, galimybę dirbti visu arba dalimi etato ir derinti grafiką pagal poreikį.
„Eurovaistinė“ taip pat akcentuoja ne tik finansinį atlygį. Bendrovė siekia užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas, gerą organizacijos kultūrą, profesinio augimo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
„Eurovaistinės“ duomenimis, beveik 15 proc. jos farmacijos specialistų įmonėje dirba 20 metų ar ilgiau, ketvirtadalio darbo stažas siekia 10–20 metų, o dar 37 proc. darbuotojų čia dirba nuo 3 iki 9 metų. Likę 23 proc. prie organizacijos prisijungė per pastaruosius dvejus metus.
Šiemet „Eurovaistinę“ pasirinko 38 absolventai – beveik trečdalis visų Lietuvoje farmacijos studijas baigusių specialistų.
Studentus vilioja dar studijų metais
Augant konkurencijai dėl jau parengtų vaistininkų, tinklai vis daugiau dėmesio skiria studentams. „Benu“ bendradarbiauja su universitetais, farmacijos studentais ir absolventais, organizuoja praktikas, dalyvauja karjeros renginiuose, o jau dirbantiems darbuotojams siūlo mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir karjeros galimybes.
Šiemet bendrovė pradėjo „Benu up!“ stipendijų programą farmacijos studentams ir būsimiems farmacijos profesionalams. Ja siekiama skatinti farmacijos inovacijas, gerinti klientų aptarnavimo kultūrą ir stiprinti šiuolaikinio vaistininko profesijos prestižą.
Finansinę paramą būsimiems specialistams siūlo ir VšĮ „Dabar“, kurios viena iš dalininkių yra „Eurovaistinė“. Jau studijuojantys arba farmacijos studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje ketinantys pradėti žmonės gali pretenduoti į iki 100 proc. studijų finansavimą, jei siekia įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją.
Pirmo kurso farmacijos studentams taip pat gali būti skiriamos vienkartinės stipendijos. Tokia parama galima ir stojantiesiems, kurie farmacijos studijas aukštojoje mokykloje pasirenka pirmuoju numeriu.
Ragina didinti studijų vietų skaičių
R. Bagdonavičienė prognozuoja, kad artimiausiais metais vaistininkų trūkumas neišnyks. Nauji specialistai rinką papildo ribotai, o dalis dabar dirbančių farmacijos darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus. Be to, vaistininkams sveikatos priežiūros sistemoje priskiriama vis daugiau funkcijų.
Vienu galimų sprendimų ji laiko didesnį valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių ir platesnes aukštųjų mokyklų galimybes rengti rinkai reikalingus specialistus. Taip pat siūloma geriau panaudoti jau turimus žmogiškuosius išteklius, pavyzdžiui, sudaryti farmakotechnikams daugiau galimybių dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra ne tik mažesnėse gyvenvietėse, bet ir didesniuose miestuose.
M. Kaleinikovė ragina skatinti jaunus žmones rinktis farmacijos studijas ir suteikti galimybę jas baigti didesniam studentų skaičiui. Jos teigimu, būtina aiškiau pristatyti profesijos paklausą, geras įsidarbinimo galimybes ir patrauklų finansinį atlygį.
R. Bagdonavičienė pažymi, kad visuomenės požiūris į vaistininko darbą taip pat keičiasi. Šiandien ši profesija neapsiriboja vaistų išdavimu: specialistai gamina vaistus, skiepija, prisideda prie ligų prevencijos ir atlieka kitus su sveikatos priežiūra susijusius darbus.
Vaistininkas konsultuoja pacientus, padeda pasirinkti preparatus ir vis dažniau tampa pirmuoju sveikatos priežiūros specialistu, į kurį žmogus kreipiasi iškilus sveikatos klausimams. Didelė paklausa leidžia farmacijos studijas baigusiems jaunuoliams rinktis ne tik darbdavį, bet ir miestą ar regioną, kuriame jie norėtų dirbti.
Vaistinių skaičius mažėja
Nors vaistinių tinklai kalba apie augantį specialistų trūkumą, Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad bendras vaistininkų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo. 2023 m. jų buvo 3651, 2024 m. – 3669, o 2025 m. – 3699. Per dvejus metus specialistų padaugėjo 48, arba apie 1,3 proc.
Tačiau padėtis skirtinguose regionuose nevienoda. Daugiausia vaistininkų per šį laikotarpį padaugėjo Vilniaus apskrityje – nuo 1044 iki 1100. Klaipėdos apskrityje jų skaičius išaugo nuo 347 iki 354, o Kauno apskrityje beveik nepasikeitė: 2023 m. čia dirbo 1261, 2025 m. – 1260 vaistininkų.
Panevėžio apskrityje specialistų skaičius sumažėjo nuo 212 iki 202, Telšių – nuo 113 iki 106, Alytaus – nuo 135 iki 130, o Utenos – nuo 91 iki 88.
Mažėjo ir bendras vaistinių bei jų filialų skaičius. 2023 m. Lietuvoje jų buvo 1329, 2024 m. – 1307, o 2025 m. – 1293. Per dvejus metus tinklas susitraukė 36 vaistinėmis, arba maždaug 2,7 proc.
„Sodros“ viešai skelbiamais duomenimis, 2026 m. birželį vidutinis mėnesio darbo užmokestis „Eurovaistinėje“ siekė 3086,97 euro neatskaičius mokesčių. „Benu“ tinkle jis sudarė 3070,35 euro, o „Gintarinėje vaistinėje“ – 3068,46 euro neatskaičius mokesčių.
