Po Lietuvą savaitgalį nuvilnijusios neįprastai plačios audros klimatologas Donatas Valiukas įvertino, ką galima spręsti apie artėjantį rudenį. Ekspertas pabrėžia, kad vieno ekstremalaus reiškinio negalima tiesiogiai sieti su būsimo sezono orais. Vis dėlto ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais šiltesni orai vis dažniau užsitęsia iki rugsėjo.
D. Valiuko teigimu, savaitgalio audra buvo neįprasta pirmiausia dėl masto – ji apėmė praktiškai visą Lietuvą. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir prieš dvejus metus, 2024-aisiais, kai šalį taip pat pasiekė pietinis ciklonas.
Klimatologas aiškino, kad tokio stiprumo audros ir uraganiniai vėjai vasarą nėra įprasti. Šie reiškiniai dažniau būdingi šaltajam sezonui – rudeniui ar žiemos pradžiai, kai nuo Atlanto vandenyno atkeliauja stiprūs ciklonai.
Vasarai būdingesni kitokie vėjai
Praėjusį savaitgalį fiksuotą audrą ekspertas priskiria prie retesnių vasaros reiškinių, nes pagal savo pobūdį ji labiau primena didelę teritoriją apimančią šaltojo sezono audrą.
D. Valiukas priminė stiprius uraganus Anatolijų ir Erviną. Jie susiformuoja šaltuoju laikotarpiu ir į Lietuvą atkeliauja nuo Atlanto. Tuo metu vasarą dažniau pasitaiko škvaliniai vėjai, kurie paprastai apima mažesnį plotą – vieną savivaldybę ar jos dalį. Stipresnis reiškinys gali paveikti ir kelias savivaldybes.
Pasak klimatologo, vasaros audros dažniausiai būna lokalesnės, o šaltuoju metų laiku stiprūs vėjai ir audros gali apimti gerokai didesnę teritoriją. Jis pabrėžė, kad dabartinis atvejis nėra pirmasis Lietuvoje – panašus pietinis ciklonas šalį buvo pasiekęs prieš dvejus metus, tačiau tokie reiškiniai vis dar laikomi mažiau būdingais.
Ekspertas taip pat ragino nesieti vienos konkrečios audros su artėjančio rudens orais. Jo vertinimu, iš šio reiškinio negalima daryti išvadų, kad rudenį būtinai kartosis panašios oro sąlygos.
Klimato kaita didina ekstremalių reiškinių potencialą
Klimatologas nemano, kad tokių audrų Lietuvoje kasmet daugės. Tačiau dėl klimato kaitos susidaro daugiau sąlygų ekstremaliems reiškiniams formuotis, todėl ilgalaikėje perspektyvoje stiprių audrų potencialas gali didėti.
D. Valiukas teigė, kad klimato kaita gali lemti ne tik dažnesnius, bet ir intensyvesnius panašius reiškinius. Todėl tai, kas įvyko dabar, ateityje gali pasikartoti, nors nebūtinai kiekvienais metais.
Paklaustas, ar po tokios vasaros verta tikėtis šiltesnio rudens arba vadinamosios bobų vasaros, klimatologas teigė, kad patikimos vienos taisyklės nėra. Orų scenarijai kasmet būna skirtingi.
Jis atkreipė dėmesį, kad birželis šiemet buvo 1,8 laipsnio šiltesnis nei įprastai, o liepa – 0,8 laipsnio vėsesnė. Be to, rugpjūtis dar nebuvo pasibaigęs, todėl visos vasaros negalima vadinti šalta ar vėsia.
Rugpjūčio pirmasis dešimtadienis buvo pusę laipsnio šiltesnis, o antrąjį lydėjo 1,1 laipsnio neigiama anomalija. Dėl to, D. Valiuko vertinimu, šią vasarą kol kas tiksliau būtų vadinti vidutiniška, o ne vėsia.
Šiltesni orai vis dažniau užsilaiko rugsėjį
Nors nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas Lietuvos ruduo bus šiltas, pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo kitą tendenciją. Vasaros šiluma vis dažniau persikelia į rudens pradžią.
Klimatologas pabrėžė, kad ši tendencija nėra vienoda kasmet ir nėra itin ryški, tačiau rugsėjis palaipsniui šiltėja. Pirmosios jo dienos neretai primena vasaros tęsinį – ne visada karštą, bet vis dar šiltesnį nei anksčiau.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
