Saulės energetikos plėtra Lietuvoje nesustoja. ESO duomenimis, šių metų gegužę šalyje veikė daugiau kaip 186 tūkst. gaminančių vartotojų, o saulės elektrines vis dažniau įsirengia ir verslo įmonės. Tačiau kartu su augančiomis investicijomis daugėja ir brangiai atsieinančių montavimo klaidų.
Draudimo bendrovė BTA praneša registruojanti atvejus, kai dėl netinkamai sumontuotos arba paleistos saulės elektrinės verslas patiria dešimčių tūkstančių eurų nuostolių. Vienos neseniai užfiksuotos žalos vertė siekė beveik 20 tūkst. eurų.
Dažniausiai nukenčia pastatų konstrukcijos, elektros įranga, ryšio tinklai arba požeminės komunikacijos. Tokie įvykiai gali sukelti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir uždelsti projektą, pareikalauti papildomų rangovų išlaidų bei pakenkti įmonės reputacijai.
BTA draudimo bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas Eugenijus Bulavas teigia, kad rizikos kyla ne vien naudojant elektrinę. Nemaža dalis draudžiamųjų įvykių nutinka būtent montavimo ir prijungimo prie tinklo metu, o viena klaida gali sugadinti ne tik pačią sistemą, bet ir kitą namuose ar verslo objekte esančią įrangą.
Vienas didžiausių pastaruoju metu užregistruotų nuostolių susidarė paleidžiant saulės elektrinę ir atliekant jos bandymus. Į vidaus elektros tinklą buvo paduota elektra neprijungus nulinio laidininko, todėl buvo sugadinta didelė dalis prie tinklo prijungtų elektros prietaisų. Žala siekė beveik 20 tūkst. eurų.
Brangiausiai gali kainuoti ne pačios elektrinės gedimas
E. Bulavas pažymi, kad saulės elektrinės vis dažniau įrengiamos jau veikiančiuose verslo objektuose – gamyklose, sandėliuose, logistikos centruose ir administraciniuose pastatuose. Todėl net nedidelis techninis nesklandumas gali paveikti ne tik saulės elektrinę, bet ir kitą įmonės infrastruktūrą.
Kabeliams kasant tranšėjas, montuojant atramas, dirbant ant stogų ar atliekant elektros prijungimo darbus gali būti pažeisti požeminiai elektros kabeliai, šviesolaidžio linijos, pastato konstrukcijos arba jautri elektronika. E. Bulavas nurodo, kad yra buvę atvejų, kai montuojant elektrines buvo apgadinti klientų stogai, suskaldyti fotovoltiniai moduliai, sugadinti radiatoriai, elektros kabeliai ir vidaus elektros tinklo įranga.
Riziką didina ir darbų vieta: montavimas dažnai vyksta ant stogų, pramoninėse teritorijose arba zonose, kuriose gausu požeminių komunikacijų. Net ir laikantis saugos reikalavimų ne visuomet įmanoma tiksliai nustatyti visų inžinerinių tinklų vietą, ypač kai jų planai yra pasenę arba rangovai jų negali gauti.
Rangovą verta vertinti ne vien pagal pasiūlymo kainą
Planuodamos investicijas į saulės elektrines, įmonės paprastai daugiausia dėmesio skiria technologijoms, rangovo pasiūlymui ir projekto atsiperkamumui. Vis dėlto, pasak E. Bulavo, ne mažiau svarbu iš anksto įvertinti galimas rizikas.
Renkantis rangovą rekomenduojama pasidomėti ne tik jo patirtimi ir įgyvendintais projektais, bet ir tuo, ar įmonė turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Jei montavimo metu arba dėl atliktų darbų būtų sugadintas užsakovo turtas, ši apsauga galėtų padėti atlyginti nuostolius ir apsaugoti verslą nuo reikšmingos finansinės naštos.
Augant investicijoms į saulės energetiką, svarbūs tampa ne tik technologiniai sprendimai, bet ir rizikų valdymas. Kvalifikuoti rangovai, aiškiai paskirstyta atsakomybė bei tinkamas draudimas gali padėti apsaugoti investicijas ir sumažinti netikėtų išlaidų tikimybę.
