Šeštadienį Vilniuje vyko du skirtingi renginiai – eitynės prieš rasizmą ir protestas prieš masinę migraciją. Lietuvos nacionalistų bendruomenės protesto metu kilo konfliktas: jo dalyvius, policijos duomenimis, užpuolė maždaug 30–40 žmonių grupė.
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad rugpjūčio 22 d. apie 14 val. 30 min. Katedros aikštėje grupė asmenų įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, užpuolė protesto prieš masinę migraciją dalyvius ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Į areštinę uždaryti du įtariamieji, gimę 2002 m. ir 1992 m. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Jame numatyta, kad už viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Eitynių dalyvis neigia, kad išpuolį surengė antirasizmo akcijos dalyviai
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad konfliktas galėjo kilti tarp eitynių prieš rasizmą ir protesto prieš masinę migraciją dalyvių. Tačiau eitynėse dalyvavęs Skirmantas Bikelis tai neigia. Jo teigimu, antirasizmo eitynių dalyviai išpuolio metu dar nebuvo atėję į Katedros aikštę.
S. Bikelis nurodė, kad tuo metu, kai aikštėje kilo konfliktas, eitynės prieš rasizmą buvo pradėjusios judėti nuo Europos aikštės. Į Katedros aikštę jų dalyviai, pasak jo, atėjo apie 15 val.
Eitynių dalyviui naujienos apie konfliktą buvo netikėtos. Jis tvirtino, kad renginį organizavo labai taikūs žmonės, o ankstesni protestai visuomet vyko pabrėžtinai taikiai ir buvo lydimi policijos. S. Bikelio vertinimu, galėjo būti klaidingai daroma prielaida, kad dėl skirtingų renginių tematikos vieno jų dalyviai turėjo užpulti kitus.
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus apylinkės Generalinė prokuratūra neatskleidė, ar susidūrė būtent abiejų protestų dalyviai.
Policija teigė negalinti viešinti ikiteisminio tyrimo duomenų ir nurodė, kad daugiau informacijos galėtų suteikti Vilniaus apygardos prokuratūra. Tačiau ir prokuratūra nepatikslino, kas užpuolė protesto prieš masinę migraciją dalyvius bei kokiomis aplinkybėmis kilo konfliktas.
Generalinės prokuratūros atstovai pranešė, kad atliekami intensyvūs tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti tikslias galimos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo pareikšti dviem asmenims, o išsamesnė informacija neviešinama siekiant nepakenkti tyrimui.
Liutauras Ulevičius: viešojoje erdvėje daugėja aštrumo
Komunikacijos eksperto Liutauro Ulevičiaus teigimu, įvairios visuomenės grupės savo viešąją komunikaciją daro vis aštresnę. Jis sakė, kad nacionalistai mėgina išryškinti savo argumentus ir lozungus, o kairiosios ideologijos šalininkai dažnai siekia pabrėžti patiriamą skriaudą. Eksperto vertinimu, abiem atvejais pasitelkiama hiperbolizacija.
L. Ulevičius teigė, kad skirtingas pažiūras turinčios grupės vertybes vis dažniau paverčia emocijomis. Kai šios emocijos susiduria, žmonės, jo manymu, ima elgtis vadovaudamiesi jausmais, o ne sveiku protu.
Šūkiai apie „baltą Lietuvą“ skamba ne pirmą kartą
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažniau girdimos frazės, tokios kaip „Lietuva lietuviams“. Protesto prieš masinę migraciją dalyviai turėjo plakatus su užrašais „Balta Lietuva – graži Lietuva“ ir „White lives matter“, lietuviškai reiškiančiu „Baltos gyvybės yra svarbios“.
L. Ulevičius priminė, kad panašūs argumentai skambėjo ir Lietuvai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos. Nors jie galėjo būti išreikšti kitais žodžiais, tuomet buvo kalbama apie nepriklausomą ir savarankišką Lietuvą, kuriai niekas neturėtų nurodinėti, kaip elgtis, o lietuviai patys turėtų būti savo gyvenimo šeimininkai. Pasak eksperto, šie argumentai dabar pateikiami naujoje, politkorektiškoje aplinkoje.
Šį įvykį, L. Ulevičiaus nuomone, reikėtų vertinti ramiai. Jis teigė, kad abi pusės dirba politinį darbą, ruošiasi rinkimams ir siekia rėmėjų lėšų, todėl vertėtų mažiau dėmesio skirti abiejų stovyklų radikaliems pasisakymams.
Antirasizmo eitynėse – reikalavimai keisti migrantų politiką
Šeštadienio popietę Vilniuje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams. Dalyviai susirinko prie Vilniaus miesto savivaldybės, esančios Europos aikštėje, ir patraukė Katedros aikštės link.
Daugiau kaip kelios dešimtys žmonių nešė plakatus su užrašais „Solidarumas neturi ribų“, „Nė vienas nėra nelegalus“, „Vienybė težydi“ ir „Kovok už klasę, ne už rasę“. Eitynėse taip pat buvo Lietuvos, Palestinos ir Ukrainos vėliavų.
Renginio organizatoriai teigė siekiantys išreikšti nepritarimą Lietuvoje įsivyravusiai „antimigrantų politikos lavinai“. Jie reikalavo geresnių gyvenimo sąlygų pabėgėliams, aiškesnio natūralizacijos proceso, didesnio finansavimo ir atsakomybės migrantų integracijos programoms, taip pat su neapykantos kalba susijusių įstatymų pertvarkos.
Tarp reikalavimų buvo ir galimybė migrantams bei pabėgėliams atsivežti į Lietuvą šeimos narius, žemesni kalbos reikalavimai srityse, nesusijusiose su klientų aptarnavimu, bei atsakomybės už dezinformaciją apie migrantus priskyrimas politikams ir kitiems viešiems asmenims.
Katedros aikštėje susirinko ne tik eitynių dalyviai, bet ir skeptiškai jų iniciatyvą vertinę gyventojai su Lietuvos vėliavomis. Kai kurie jų slėpė veidus po kaukėmis, gobtuvais ar akiniais nuo saulės. Jie skandavo „Lietuva liks balta“ ir laikė plakatus „Balta Lietuva – Graži Lietuva“ bei „Baltųjų gyvybės svarbios“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
