Nuo spalio 29 dienos atšauktos Vilniaus miesto savivaldybės įmonių „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompanija“, „Miesto gijos“, „Grinda“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos.
Šis sprendimas priimtas prieš lapkritį įsigaliosiančius Darbo kodekso pakeitimus, numatančius darbuotojų įtraukimą į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybas. Vilniaus savivaldybės administracija tvirtina, kad valdybos atšauktos būtent dėl pasikeisiančio reglamentavimo.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas situaciją įvertino kritiškai. Jo teigimu, toks Vilniaus savivaldybės elgesys rodo nepagarbą darbuotojams, nors Darbo kodekso pataisos buvo rengiamos ne vienus metus ir dėl jų vyko diskusijos.
Parlamentaras neatmetė galimybės, kad iki naujos tvarkos įsigaliojimo gali būti pakoreguotas jau priimtas įstatymas. Tokiu atveju Darbo kodekse būtų aiškiau įtvirtinta, kad darbuotojų atstovai vis tiek turės būti valdybose.
A. Sysas aiškino, kad išimtis valdyboms, kurių kadencija prasidėjo iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo, buvo numatyta siekiant išvengti papildomų procedūrų, kai iki jų kadencijos pabaigos lieka nedaug laiko. Tačiau dabar, jo manymu, gali susidaryti padėtis, kai darbuotojų atstovų nebus ne tik savivaldybių, bet ir valstybės įmonių valdybose.
Pasak parlamentaro, darbuotojų dalyvavimu valdybose siekiama daugiau skaidrumo ir geresnio informavimo apie įmonių veiklą. Jis pabrėžė, kad žmonės, prisidedantys prie Lietuvos kūrimo, turi dalyvauti priimant sprendimus, o ne būti palikti nuošalyje, kai juos priima siaura suinteresuotų asmenų grupė.
Vilniaus administracija įžvelgia praktinių problemų
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, kad nuo lapkričio įsigaliosiantys Darbo kodekso pakeitimai nėra pakankamai aiškūs. Anot jo, neapibrėžta, pagal kokius kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus turėtų būti renkami darbuotojų ar profesinių sąjungų atstovai, taip pat kaip būtų sprendžiami galimi interesų konfliktai.
A. Bužinskas atkreipė dėmesį, kad valdybos darbą galėtų apsunkinti nusišalinimai, kai būtų sprendžiami atlygio politikos, organizacinės struktūros ar kiti darbuotojus tiesiogiai liečiantys klausimai.
Jis taip pat sakė, kad iki šiol neaišku, kas ir kokiais principais galėtų atstovauti darbuotojams. Dėl šios priežasties nuspręsta iš naujo suformuoti Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių valdybas, kad jos visą ketverių metų kadenciją galėtų dirbti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.
Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, pagrindinė valdybos užduotis yra užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą, o jos nariai pirmiausia turi būti parenkami pagal kompetenciją. Jis pabrėžė, kad valdyba neturėtų tapti skirtingų interesų grupių atstovybe: jos nariai privalo veikti visos įmonės interesais, objektyviai prižiūrėti vadovybės darbą ir išmanyti finansus, strategiją, teisę, rizikų valdymą bei konkretų sektorių.
A. Bužinskas tvirtino, kad darbuotojų balsas Vilniaus savivaldybės įmonėse buvo ir toliau bus girdimas. Jo nuomone, darbuotojų įsitraukimas turi būti stiprinamas kompleksinėmis priemonėmis, o vien darbuotojų atstovo paskyrimas savaime visų problemų neišspręstų.
Administracijos direktorius taip pat nurodė, kad Vilniaus savivaldybė nuo pat pradžių nepritarė Seime svarstytiems pakeitimams, tačiau į jos poziciją esą nebuvo atsižvelgta.
Profesinės sąjungos kreipėsi į Vilniaus merą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, nepritarusi sostinės sprendimui, ketvirtadienį kreipėsi į Vilniaus merą. Organizacija paragino atšaukti sprendimą ir prieš sudarant naujas valdybas pradėti konsultacijas.
Profesinės sąjungos teigė, kad tai nėra vien administracinis veiksmas. Jų vertinimu, sprendimas kelia klausimą dėl pagarbos demokratiniu būdu priimtiems įstatymams ir Seimo valiai stiprinti darbuotojų dalyvavimą valstybės bei savivaldybių valdomų bendrovių valdyme.
LPSK atstovai pabrėžė, kad svarbu vertinti ne tik tai, ar savivaldybė formaliai turėjo teisę atšaukti valdybas, bet ir kodėl tai padaryta būtent dabar bei kokio rezultato siekiama. Formalus sprendimo teisėtumas, jų teigimu, savaime neatsako, ar toks elgesys atitinka įstatymų leidėjo valią ir sąžiningo viešojo valdymo principus.
Laikinoji LPSK pirmininkė Dalia Jakutavičė sakė, kad profesinėms sąjungoms nerimą kelia galimas tokio sprendimo precedentas. Vilnius yra didžiausia Lietuvos savivaldybė ir vienas didžiausių viešojo sektoriaus darbdavių, todėl, jos vertinimu, kyla klausimas, ko valstybė galėtų reikalauti iš privataus verslo, jei pats viešasis sektorius prieš įsigaliojant darbuotojų teises stiprinančiam reguliavimui pakeičia faktines aplinkybes ir atitolina naujos tvarkos poveikį.
Seimas Darbo kodekso pakeitimams pritarė birželį. Juose, be kita ko, numatyta, kad valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybose turi būti bent vienas darbuotojų atstovas. Pataisos taip pat keičia kolektyvinių sutarčių sudarymo, darbo ginčų ir streikų reguliavimą.
