Seimo pirmininkui Juozui Olekui pareiškus, kad sostinė turėtų ukrainiečius ir baltarusius aptarnauti jų gimtosiomis kalbomis, o Baltarusių tėvų asociacijai Lietuvoje pasiūlius savo pagalbą, Vilniaus savivaldybė akcentuoja integracijos svarbą. Jos teigimu, būtent įsitraukimas į visuomenę yra geriausias kelias užsieniečiams užtikrinti kokybišką gyvenimą mieste.
Savivaldybė BNS nurodė laikanti valstybinės kalbos mokymąsi viena svarbiausių priemonių, padedančių iš užsienio atvykusiems žmonėms integruotis Vilniuje.
Kalbos klausimu Vilnius laikosi savo linijos
Miesto atstovų teigimu, net ir pagrindinės lietuvių kalbos žinios suteikia daugiau galimybių gauti tiek viešąsias, tiek privačias paslaugas. Jie taip pat pabrėžė, kad stiprėjant užsieniečių ryšiui su vietos bendruomene, tarp lietuviškai kalbančių gyventojų ilgainiui didėja pasitenkinimas miestu ir jo paslaugomis.
BNS praėjusią savaitę skelbė, kad Vilniaus savivaldybė raštu nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba. Šia bei kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis informacija bus suteikiama žodžiu tik tuo atveju, jei konkrečiam darbuotojui jos bus žinomos.
Rusų kalbos taip pat atsisakyta savivaldybės interneto svetainėje ir administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Meras Valdas Benkunskas teigė, kad šis sprendimas atitinka nuoseklią savivaldybės politiką.
Tuo metu Seimo pirmininkas J. Olekas sakė, kad Vilnius turėtų rasti kompromisą: atvykstantiems ukrainiečiams ir baltarusiams suteikti galimybę būti priimtiems jų kalba, kartu didinant lietuvių kalbos mokymosi galimybes.
Tokiai pozicijai pritarė ir Baltarusių tėvų asociacija Lietuvoje. Asociacija socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad jeigu savivaldybė su baltarusiais bendrauja jų kalba, tai turėtų būti daroma baltarusių, o ne rusų kalba.
Organizacija kartu pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai, ypač vaikai, turi mokytis lietuviškai. Asociacijos teigimu, svarbu sudaryti sąlygas mokytis baltarusių kalba ir kartu užtikrinti kokybišką lietuvių kalbos mokymą. Baltarusių kalba, jos vertinimu, padeda išsaugoti tautinę tapatybę, o lietuvių kalba – tapti visaverte Lietuvos visuomenės dalimi.
Asociacija taip pat pranešė prireikus nemokamai padėsianti Vilniui išversti interneto svetaines, formas ir informacines sistemas į baltarusių kalbą.
BNS duomenimis, savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė ir apie platesnes lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose bei nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Tam papildomai skirta 300 tūkst. eurų.
Rudenį skirtingose sostinės vietose taip pat turėtų pradėti reguliariai veikti kalbos klubai. Iki metų pabaigos planuojama sukurti galimybę Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams savarankiškai mokytis lietuvių kalbos specialioje mokymosi platformoje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
