Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad moterų įtraukimą į visuotinį šaukimą siūloma nagrinėti ne iš karto. Vis dėlto visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė moterų tarnybai neprieštarauja.
Po ketvirtadienį vykusio Visuotinės gynybos forumo T. Godliauskas sakė, kad tyrime beveik 19 proc. visų apklaustųjų išreiškė pritarimą privalomai vyrų ir moterų tarnybai. Jo teigimu, Taryboje taip pat buvo pasiektas pakankamas sutarimas dėl abiejų lyčių įtraukimo.
Anot asociacijos vadovo, 2030-ieji galėtų tapti atskaitos tašku įgyvendinant visuotinį vyrų šaukimą. Moterų įtraukimas būtų svarstomas vėliau – tarp galimų datų minimi 2032 arba 2035 metai.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei 50 proc. moterų tarnybai neprieštarauja ir ją vertina kaip savanorišką indėlį.
T. Godliausko manymu, moterų požiūrį gali veikti ir siūlomos tarnybos formos. Šiuo metu jos daugiausia orientuotos į pėstininkų rengimą, todėl, jo vertinimu, ne visada skatina didesnį moterų susidomėjimą šaukimu.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius savo ruožtu teigė, kad kariuomenėje jau vyksta pokyčiai, kuriais siekiama pritaikyti tarnybos sąlygas skirtingoms grupėms.
Jis pabrėžė, kad pokyčiai prasideda nuo tarnybos formų ir infrastruktūros. M. Česnulevičiaus teigimu, anksčiau kariuomenėje nebuvo pakankamai galimybių užtikrinti skirtingoms grupėms tinkamas sąlygas tarnauti kartu, todėl siekiant išvengti nepagarbos, įtampos ir priekabiavimo moterys buvo nustumtos į šalį.
Kariuomenė esą pasirengusi didesniam moterų įsitraukimui
Prezidento patarėjas sakė, kad kariuomenė yra pasirengusi didesniam moterų dalyvavimui, tačiau tam būtina pasirūpinti praktinėmis ir materialinėmis sąlygomis. Jo vertinimu, kariuomenė tam yra pasirengusi bent jau psichologiškai.
M. Česnulevičius taip pat akcentavo, kad vertinant galimybę tarnauti svarbi ne vien žmogaus lytis, bet ir jo pasirengimas ginti valstybę. Jo teigimu, kariuomenės vadas į moterų įtraukimą žiūri palankiai ir svarbiausiu kriterijumi laiko pasiryžimą ginti šalį, o ne lytį.
T. Godliauskas teigė, kad įvedant visuotinį šaukimą reikėtų numatyti daugiau tarnybos variantų, tarp jų – civilinę tarnybą. Ji, anot jo, būtų svarbi vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir susisiekimo sektoriams, kuriems taip pat reikia sukaupti rezervus.
Pastaruoju metu vėl suintensyvėjo diskusijos dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau sakė, kad šalis juda šio modelio link, tačiau pirmiausia turi tinkamai pasirengti. Tokios pozicijos laikosi ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad šiuo metu poreikio visuotiniam šaukimui nemato. Premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu Eltai sakė, kad ilgainiui toks šaukimas Lietuvoje gali būti įvestas.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu bendrovės „Norstat“ rugpjūtį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. respondentų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų.
Šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama padidinti šauktinių skaičių. Pagal ją jaunuoliai į tarnybą kviečiami iš karto po mokyklos.
Naujoji tvarka taikoma 18–22 metų jaunuoliams. Anksčiau šaukimo amžiaus grupė buvo 18–23 metai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
