Rusijos provokacijos ir dronų skrydžiai Vokietijoje kelia vis didesnį susierzinimą. Bundestage jau svarstoma galimybė suteikti Vokietijos žvalgybai teisę rengti kibernetines atakas prieš rusiškų dronų gamintojus. Tuo metu Lietuvoje neatskleidžiama, ar svarstomi panašūs veiksmai ir kaip būtų reaguojama į galimą Rusijos išpuolį, apie kurį perspėja žvalgyba.
Po apsilankymo Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Karmėlavoje premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad antidroninius pajėgumus būtina kurti sparčiau.
Praėjusią savaitę dronais buvo mėginama susprogdinti kelis lėktuvus Leipcige. Po šio incidento Vokietijoje, panašu, senka kantrybė. Bundestage pasigirdo siūlymų leisti šalies žvalgybos tarnyboms vykdyti kibernetines operacijas prieš Rusijos dronų gamintojus.
Lietuvos antidroninė sistema dar kuriama
Vokietijos Bundesveras skelbia, kad pastaraisiais metais virš karinių bazių pastebėta šimtai neaiškios paskirties, tikėtina, šnipinėjančių dronų. Jie pasirodydavo tiek pavieniui, tiek grupėmis, vadinamaisiais dronų spiečiais. Panašių incidentų būta ir Lietuvoje, tačiau jų skaičius viešai neskelbiamas.
Nors pastaraisiais metais oro gynybai Lietuvoje skiriama daugiau dėmesio, M. Sinkevičius nusprendė asmeniškai susipažinti su Karinių oro pajėgų veikla. Premjeras teigia, kad reikia kuo greičiau stiprinti gebėjimus aptikti dronus ir juos numušti. Vis dėlto visą planuojamą sistemą ketinama užbaigti tik 2030 metais.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankėsi pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Ministras vizitą vadino eiliniu ir neišskirtiniu, tačiau dar kartą pabrėžė, kad Rusijos hibridinio smūgio grėsmė išlieka. Pasak R. Kauno, sustiprinta dalies svarbiausių objektų apsauga. Tačiau jis neatskleidė, ar politikai ir kariuomenė ėmėsi konkrečių veiksmų, kad galimas Rusijos smūgis būtų atgrasytas.
Naujieji radarai jau jungiami į bendrą sistemą
Ministras taip pat informavo, kad neseniai gauti nauji radarai, galintys aptikti mažame aukštyje skrendančius dronus, jau integruoti į bendrą stebėjimo sistemą.
Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sakė, kad dalis papildomų sensorių jau įdiegta, o likusieji dar diegiami. Pasak jo, dėl to Lietuvos oro erdvės stebėjimo galimybės gerėja.
„Yra atvykusių papildomų sensorių, kurių dalis įdiegta, dalis diegiama, ir natūralu, mūsų stebėjimas gerėja“, – sakė A. Matutis.
Vis dėlto neskelbiama, kiek tiksliai sensorių gauta, kokią Lietuvos teritorijos dalį jie apima ir kiek realiai sustiprino šalies pajėgumus.
Balandį Lietuvą pasiekė antroji vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, tačiau į bendrą sistemą ji dar nėra visiškai integruota. R. Kaunas teigia, kad žvalgyba apie galimą Rusijos smūgį perspėja jau kelis mėnesius, tačiau lieka neaišku, ar parengtas konkretus planas, kaip tokiu atveju būtų reaguojama.
Šiemet oro gynybai skirta daugiau nei pusė milijardo eurų. M. Sinkevičius mano, kad finansavimą reikėtų didinti, tačiau kiek lėšų šiai sričiai bus skirta kitais metais, kol kas neaišku.
