Keliautojas ir gastronomijos entuziastas Vytaras Radzevičius per trumpą laiką nesivaikė griežtų dietų, tačiau pakeitęs kasdienius įpročius atsikratė 11 kilogramų. Jis pradėjo daugiau judėti, atidžiau rinktis maistą ir beveik atsisakė perdirbtų produktų.
Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ su dietiste ir „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene jis pasakojo, kad bėgant metams pasikeitė ne tik jo valgymo įpročiai, bet ir požiūris į maistą.
V. Radzevičius prisiminė, kad jaunystėje drąsiai valgydavo tai, ko dabar jo organizmas nebepriima taip pat. Neseniai paragavęs keptos duonos su sūriu ir česnakais jis suprato, kad šis patiekalas jam tapo per sunkus. Pasak jo, svarbu klausytis kūno siunčiamų signalų ir pagal juos spręsti, kas tinka, ko norisi, o ko – ne.
50 metų tapo simboline riba
50 metų V. Radzevičius vadina simboliniu momentu, kai, jo žodžiais, baigiasi savotiškas „garantinis“. Tuo metu pasikeitė ir jo santykis su anksčiau mėgtais patiekalais bei jų kiekiais.
Jis teigė, kad šiandien nebevalgo taip, kaip jaunystėje, nes keitėsi ir organizmo poreikiai, ir sukauptas supratimas apie maistą. Viena svarbiausių taisyklių jam tapo gebėjimas stebėti savijautą bei atsižvelgti į kūno siunčiamus signalus.
U. Radzevičienė pabrėžė, kad informacijos apie mitybą gausa dažnai apsunkina pasirinkimus. Žmones pasiekia daugybė, kartais tarpusavyje prieštaraujančių patarimų, todėl vien produktų skirstymas į „sveikus“ ir „nesveikus“ ne visada padeda. Anot dietistės, reikėtų vertinti visą racioną ir konkretaus žmogaus poreikius.
11 kilogramų atsikratė nekeisdamas gyvenimo drastiškai
V. Radzevičiaus pokyčiai prasidėjo nuo lažybų su žmona Laisve. Jis buvo užsibrėžęs numesti 10 kilogramų, tačiau pasirinkęs ne trumpalaikę dietą, o daugiau judėjimo ir kokybiškesnį maistą, galiausiai numetė 11 kilogramų.
Vis dėlto jis sako, kad galutinis tikslas dar nepasiektas ir nėra reikalo skubėti. V. Radzevičiaus manymu, svarbiausia susikurti tokį gyvenimo būdą, kuriame pokyčiai vyktų natūraliai, be streso, nuolatinio galvojimo apie maistą ar spaudimo rezultatą pasiekti kuo greičiau.
Dietistė priminė, kad keičiant mitybą nereikėtų susitelkti vien į svarstyklių skaičių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.
Perdirbtų produktų jo lėkštėje beveik neliko
Vienu reikšmingiausių pokyčių V. Radzevičius laiko tai, kad beveik atsisakė perdirbto maisto. Didžiąją dalį patiekalų jis gamina pats, dažniau renkasi paukštieną, kiaušinius ir daržoves, o kiaulienos jo racione liko gerokai mažiau.
Jis pabrėžė, kad jam svarbūs geri ir kokybiški baltymų šaltiniai, tarp jų – vištiena ir kiaušiniai. Maisto gaminimas pačiam, jo teigimu, leidžia geriau kontroliuoti tai, kas patenka į lėkštę.
U. Radzevičienė ragino skaitant produktų etiketes neapsiriboti pakuotės priekyje esančiais reklaminiais teiginiais. Svarbiausia informacija slypi sudėtyje. Jei produktas tampa reguliaria mitybos dalimi, dietistė taip pat siūlo pasidomėti jo gamintoju, naudojamomis žaliavomis, prioritetais ir filosofija.
Virtuvėje jis randa ramybę
V. Radzevičiui maisto gaminimas yra daugiau nei buitinė užduotis. Keliaudamas jis susipažino su įvairiomis pasaulio virtuvėmis, o dabar laiką virtuvėje vertina kaip galimybę atsiriboti nuo triukšmo ir susitelkti į vieną veiklą.
Jis maisto gaminimą prilygina meditacijai: ruošdamas patiekalą atsitraukia nuo nereikalingų dirgiklių, gali atsipalaiduoti ir pailsėti. Kartu tai yra kūrybinis procesas, kuriame tenka galvoti apie produktų derinius, kiekius ir išbandyti naujus sprendimus.
Galimybė pačiam pasirinkti produktus, jų kiekį bei derinius tapo svarbia jo dabartinės mitybos dalimi. Gamindamas nuo pradžių V. Radzevičius gali kontroliuoti patiekalo sudėtį ir eksperimentuoti.
Lietuvišką lėkštę apibrėžia metų laikas
Nors kelionės V. Radzevičiui suteikė galimybę pažinti įvairių šalių virtuves, kalbėdamas apie lietuvišką maistą jis pirmiausia išskiria sezoniškumą. Jo principas paprastas – rinktis tai, ką tuo metu užaugina vietinis derlius.
Savo kaime jis valgo sezono daržoves – pomidorus, agurkus ir kitus augalus. Atėjus rudeniui, jo racione atsiranda rauginti produktai, o dalį derliaus jis džiovina, konservuoja ir kaupia atsargoms.
Sezoniškumo svarbą pabrėžia ir U. Radzevičienė. Dietistė rekomenduoja, kiek įmanoma, rinktis konkrečiam metų laikui bei vietos klimato juostai būdingus produktus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
