Liepos mėnesį Mažeikiuose mirė Algis (pavardė neskelbiama – red. past.), maždaug 13 metų gyvenęs pas ūkininkus. Vyras neturėjo galiojančio asmens dokumento – tik dar Sovietų Sąjungos laikais išduotą pasą. Jo istorija sukėlė klausimų, kur tuo metu buvo institucijos ir kodėl žmogus taip ilgai liko nepastebėtas.
Apie Algio gyvenimą sužinojo nevyriausybinės organizacijos „Būk su manimi“ atstovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė. A. Karpienė pasakojo, kad Algis buvo baigęs aštuonias klases, įstojo į technikumą, kuris dabar vadinamas profesine mokykla, o vėliau dirbo kolūkyje.
Pasak A. Karpienės, Algis neturėjo šeimos, nebuvo vedęs ir ilgą laiką niekur neprireikė naujo dokumento. Būdamas 16 metų jis gavo tarybinį pasą ir su juo taip pat gyveno toliau.
Po kolūkių žlugimo liko be legalaus darbo
Kolūkyje Algis dirbo iki jų iširimo. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vyras seno dokumento nepakeitė. Dėl to oficialiai neturėjo pilietybę patvirtinančio galiojančio dokumento ir nebuvo įtrauktas į po nepriklausomybės atkūrimo veikusių institucijų duomenų bazes.
A. Karpienės teigimu, pavyko išsiaiškinti, kad dabartinė „Sodra“ Algį kaip asmenį savo duomenyse matė iki 1994 metų, o vėliau duomenų apie jį nebeturėjo.
Žlugus kolūkiams, Algis pradėjo dirbti pas ūkininkus. Darbas nebuvo oficialus: už įvairias užduotis jis dažniausiai gaudavo maisto ir pastogę, o ne piniginį, teisės aktuose nustatytą atlyginimą.
A. Karpienė taip pat pasakojo, kad Algis turėjo penkių ar šešių vaikų šeimą – brolių ir seserų. Ryšį su juo, kiek galėjo, palaikė sesuo Gražina. Ji nevairavo, o kiti artimieji, pasak pašnekovės, į brolio situaciją daug dėmesio neskyrė.
Su Algiu artimieji susisiekdavo telefonu, kurį jam pernai buvo nupirkę. Vėliau šis telefonas iš vyro buvo paimtas. Buvo kalbama, kad tai galėjo padaryti ūkininkai, pas kuriuos jis dirbo.
Situacija išaiškėjo tada, kai aplinkiniams kilo įtarimų. Jie susisiekė su Gražina ir papasakojo apie brolio gyvenimo sąlygas. Nuvažiavusi pas Algį, moteris pamatė sunkią jo padėtį.
Gyvenimą be patogumų laikė vieninteliu įmanomu
A. Karpienės teigimu, Algis sunkiai sirgo ir nebegalėjo savimi pasirūpinti. Po insulto jis sunkiai vaikščiojo, vilko vieną koją, o dalį laiko judėjo keliais. Jis mėgino kūrenti krosnį, tačiau patalpose nuo dūmų buvo labai prastas oras. Parsivežus vyrą pas seserį, jį padėjusios nuprausti artimosios pamatė itin sunkią jo būklę.
Pas Gražiną Algis apsigyveno vasarį. Tuo metu A. Karpienė ir J. Butkienė bandė padėti jam sustiprėti ir pasirūpinti reikiama pagalba.
Tačiau neturėdamas galiojančio asmens dokumento Algis neturėjo ir sveikatos draudimo. Todėl jam nepriklausė nemokamas gydymas bei kitos piliečiams prieinamos paslaugos.
Žmonėms kilo klausimas, kaip galima taip gyventi. A. Karpienė mano, kad Algis tiesiog nežinojo ir nesuprato, jog jo gyvenimas galėtų būti kitoks.
Kalbėdama su Algiu ji klausė, ar jis turėjo televizorių ir ar šis veikė. Vyras atsakė teigiamai. Tada A. Karpienė paklausė, ar jis nesuprato, kad galėtų gyventi kitaip, matydamas, jog žmonės turi skalbimo mašinas, tualetus ir gyvena ne tokiose prastose patalpose. Algis atsakė, kad to nesuprato, o į klausimą, kaip kitaip galėjo gyventi, neturėjo kito atsakymo.
Algis sunkiai kalbėjo, mikčiojo ir ne visada suprasdavo sudėtingesnius terminus. Todėl policijai atvykus pasikalbėti su vyru buvo nelengva. A. Karpienė teigė, kad pareigūnams nepavyko tinkamai įvertinti jo situacijos, o uniformuotas žmogus Algį dar labiau sutrikdė. Jos vertinimu, klausimai, suformuluoti sudėtingomis frazėmis, jam buvo sunkiai suprantami.
Laikinas leidimas suteikė galimybę gauti sveikatos priežiūrą
Algio gyvenimo pas Gražiną laikotarpiu nevyriausybinės organizacijos padėjo sutvarkyti bent laikinus dokumentus. Per Migracijos departamentą vyrui pavyko gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Šis leidimas galioja penkerius metus. Įprastai jis išduodamas užsieniečiams, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, dokumentas buvo suteiktas ir Algiui. Leidimas išduotas nemokamai, nors nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje kainuoja 160 eurų.
Gavęs laikiną leidimą Algis galėjo naudotis bent bendrosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. A. Karpienė sakė, kad jeigu vyras nebūtų netikėtai miręs liepos mėnesį, jam būtų buvę siekiama gauti nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau galbūt ir asmens dokumentą.
Pas seserį keliems mėnesiams atsirado orumas ir ramybė
Nuo vasario iki liepos Algis pas seserį gyveno gerokai oriau: buvo pamaitintas, prižiūrimas, skaitė knygas, ypač detektyvus, ir žiūrėjo tuo metu vykusį Pasaulio futbolo čempionatą.
A. Karpienė taip pat pasakojo apie Gražinos šeimą. Vienas jos vaikas, kuriam buvo 21 metai, išėjo gyventi ir nuomotis būsto pas draugą. Kitas vaikas yra neįgalus ir gyvena specialiuose namuose, už jo gyvenimą Gražina mokėjo.
Vėliau dėl sveikatos problemų Gražina turėjo palikti darbą.
Asmens dokumentą galima užsisakyti dviem būdais
Migracijos departamentas nurodo, kad asmens tapatybės kortelę arba pasą galima užsisakyti internetu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS arba asmeniškai atvykus į Migracijos departamento padalinį. Užsienyje gyvenantys žmonės turi kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Prašymą per MIGRIS galima pateikti iš anksto, tačiau biometrinius duomenis – pirštų atspaudus ir veido atvaizdą – vis tiek būtina pateikti atvykus gyvai.
Norint dokumentą užsisakyti padalinyje, iš anksto reikia rezervuoti vizitą per MIGRIS ir sutartu laiku atvykti į pasirinktą Migracijos departamento skyrių. Išankstinė registracija būtina, išskyrus tam tikras situacijas.
- Lietuvos piliečius, atvykstančius atsiimti jau pagamintų dokumentų;
- piliečius, norinčius pasą užsisakyti ir gauti ypatingos skubos tvarka tą pačią dieną;
- piliečius, pageidaujančius asmens tapatybės kortelę gauti per vieną darbo dieną.
Užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis dėl dokumento turi kreiptis į artimiausią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą.
Kada dokumentus gali tvarkyti kitas žmogus?
Suaugęs asmuo dėl asmens dokumento užsakymo paprastai privalo kreiptis pats, nes Migracijos departamento padalinyje fiksuojami būtent jo biometriniai duomenys.
Išimtis taikoma vaikams iki 16 metų: dėl jų dokumento turi kreiptis vienas iš tėvų arba globėjas, tačiau kartu turi dalyvauti ir pats vaikas.
Jeigu žmogus pripažintas neveiksniu, dėl dokumento gali kreiptis teisėtas atstovas arba globėjas. Tokiu atveju būtina pateikti teismo sprendimą, patvirtinantį neveiksnumą.
Tokiais atvejais dažniausiai užsakoma nemokama mobilioji paslauga – Migracijos departamento darbuotojai su specialia įranga atvyksta į žmogaus namus.
Algis buvo suaugęs žmogus, o duomenų apie teismo sprendimą, kuriuo jis būtų pripažintas neveiksniu, nebuvo. Todėl dokumento jam būtų reikėję vykti į Migracijos departamento padalinį, taip pat iš savo lėšų sumokėti už jo gamybą.
Be aplinkinių pagalbos tai būtų buvę sudėtinga. Padėti Algiui buvo pasirengusi jo sesuo Gražina ir A. Karpienė.
Institucija ragina nelaukti, kol pasas taps negaliojantis
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas numato, kad Lietuvoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Migracijos departamentas pabrėžia, kad nauju dokumentu reikia pasirūpinti dar iki senojo galiojimo pabaigos. Apie artėjantį termino pabaigą departamentas gali priminti elektroniniu paštu, tačiau žmogus turi turėti el. paštą ir užsisakyti šią paslaugą.
Užsisakius priminimus, siunčiami du įspėjimai: pirmasis – likus 7 mėnesiams, arba 210 dienų, iki dokumento galiojimo pabaigos, antrasis – likus 2 mėnesiams, arba 60 dienų. Departamento teigimu, tokio laiko pakanka naujiems dokumentams užsisakyti ir gauti.
„Sodra“: personalizuoti apdraustųjų duomenys kaupiami nuo 1994 metų
A. Karpienė sakė, kad „Sodra“ Algio savo duomenų bazėje nematė po 1994 metų. „Sodra“ paaiškino, kad asmeninę informaciją apie žmonių darbovietes, išdirbtą laiką ir gautą atlyginimą kaupia nuo 1994 metų.
Tais metais buvo priimti sprendimai ir įgyvendintos techninės bei organizacinės priemonės, leidusios pradėti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Nuo tada visi darbdavių pateikti duomenys apie darbuotojus saugomi „Sodros“ informacinėje sistemoje, paaiškino „Sodros“ atstovė žiniasklaidai Malgožata Kozič.
Kitą informaciją, pavyzdžiui, apie deklaruotą gyvenamąją vietą, „Sodra“ gauna iš atitinkamų valstybės registrų.
VDI: maistas ir pastogė negali pakeisti atlyginimo
Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad Darbo kodeksas reglamentuoja santykius, atsirandančius sudarius darbo sutartį. Pagal ją darbuotojas įsipareigoja pavaldžiai darbdaviui atlikti darbo funkciją, o darbdavys turi už tai mokėti darbo užmokestį.
Atlygis už darbą negali būti mokamas natūra, todėl maistas ar apgyvendinimas negali būti laikomi darbo užmokesčiu.
VDI remiasi Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią darbo užmokestis turi būti mokamas pinigais. Daiktai ar paslaugos, kurias perduoda darbdavys ar kitas asmuo, negali būti laikomi atlyginimu, išskyrus Darbo kodekso 140 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, susijusius su nediskriminaciniu darbo užmokesčiu.
Darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruočių išlaidų kompensacijos turi būti pervedami į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Išimtys taikomos jūrininkams, prieglobsčio prašytojams ir teisę dirbti turintiems užsieniečiams.
Taigi, jeigu Algis su ūkininkais nebuvo sudaręs darbo sutarčių ir už darbą pinigais negavo nustatyto atlygio, o dirbo už maistą bei pastogę, galėjo būti pažeisti keli teisės aktų reikalavimai.
VDI nurodo, kad už nelegalų darbą darbdaviui fiziniam asmeniui gali būti skiriama nuo 2000 iki 5000 eurų bauda. Darbdavio juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gresia nuo 1500 iki 5000 eurų bauda.
Jeigu toks pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda siekia nuo 5000 iki 6000 eurų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
