Dar 2025 metų kovą Susisiekimo ministerija teigė, kad Lietuvoje nėra svarstoma galimybė automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar ministerijos pozicija pasikeitė – siūloma sudaryti sąlygas kai kuriuose ruožuose važiuoti iki 140 km/val.
Tuomet, portalui tv3.lt pasiteiravus, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir leisti automagistralėse važiuoti 140 ar net 150 km/val., susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas teigė, kad tokia galimybė nesvarstoma. Ministerija aiškino, jog tam nepalanki šalies kelių infrastruktūros būklė ir eismo saugumo rodikliai.
Praėjus kiek daugiau nei metams, susisiekimo ministro Juro Taminsko iniciatyva parengtas pasiūlymas Kelių eismo taisyklėse numatyti galimybę tam tikrose automagistralių atkarpose maksimalų greitį padidinti iki 140 km/val.
Sprendimą grindžia išmanesniais keliais ir jų remontu
Ministerija nurodo, kad viena svarbiausių pasikeitusios pozicijos priežasčių – tobulėjanti infrastruktūra. Lietuvos automagistralėse greitis vis dažniau valdomas dinamiškai, pasitelkiant intelektines transporto sistemas.
Kelio oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros realiuoju laiku renka duomenis. Pagal juos galima automatiškai parinkti greitį, atsižvelgiant į oro bei kelio būklę.
Ministerija taip pat pabrėžia pagrindinių šalies kelių remonto apimtis. Šiemet A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys automagistralėse remontuojama daugiau kaip 105 km ruožų. Iki 2028 metų abiejų magistralių dangos būklės indeksą planuojama pakelti iki aukščiausio, žalio, lygio.
Vis dėlto vien geresnės dangos nepakaktų. Prieš leidžiant konkrečioje atkarpoje važiuoti 140 km/val., ją turėtų įvertinti kelio valdytojas.
Vertinant ruožą būtų atsižvelgiama į meteorologines sąlygas, dangos būklę ir sukibimo koeficientą, greitėjimo bei lėtėjimo juostas, apsisukimo galimybes, tiltus, viadukus ir kitas infrastruktūros ypatybes.
Ministerija pabrėžia, kad reikalavimų neatitinkančiose atkarpose didesnis greitis nebūtų nustatomas. Nors konkretus ruožų sąrašas dar nepateiktas, potencialiais kandidatais laikomos atskiros A1, A2 ir „Via Baltica“ dalys.
Kodėl pasirinkta būtent 140 km/val. riba?
Į dalį tv3.lt klausimų Susisiekimo ministerija konkrečiai neatsakė. Nebuvo nurodyta, kokiais tyrimais, eismo saugumo duomenimis ar kitais vertinimais remtasi sprendžiant, kad 140 km/val. greitis kai kuriuose Lietuvos automagistralių ruožuose galėtų būti saugus.
Ministerija taip pat nepateikė informacijos apie galimą pakeitimo poveikio eismo saugumui vertinimą. Neaišku liko ir tai, kodėl pasirinktas būtent 140 km/val. maksimalus greitis, o ne kita riba. Atsakyme tik patvirtinta, kad pasiūlymas parengtas J. Taminsko iniciatyva.
Profesorius abejoja, ar vien geresnės dangos pakaks
„Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis į planus didinti leistiną greitį vertina atsargiai. Jo teigimu, tinkamomis oro sąlygomis ir gerame kelyje 140 km/val. galėtų sutrumpinti kelionę, tačiau kelio dangos kokybė nėra vienintelis saugumo kriterijus.
Tokioje automagistralėje turėtų būti užtikrinti pakankami matomumo ir stabdymo atstumai, tinkama kelio geometrija bei trajektorijos kreivės. Taip pat neturėtų būti vieno lygio sankryžų, apsisukimų ir kitų dideliam greičiui nepalankių infrastruktūros elementų.
Vis dėlto didžiausią problemą Lietuvos magistralėse profesorius mato eismo intensyvume ir tame, kad viena kryptimi yra tik dvi juostos.
V. Žuraulis aiškina, kad intensyviai judant krovininiam transportui, didesni greičio skirtumai tarp transporto priemonių didina avaringumo riziką. Logistikos bendrovės vilkikų greitį dažnai riboja iki maždaug 85–87 km/val., todėl lengvajam automobiliui važiuojant 140 km/val. skirtumas gali viršyti 50 km/val.
Dviejų juostų kelyje dėl to greitesni automobiliai dažniau turėtų stabdyti paskui lėtesnes transporto priemones, persirikiuoti, iš naujo įsibėgėti ir lenkti.
Profesoriaus teigimu, skirtingo tipo transporto priemonių greičių skirtumas gretimose juostose didina ne tik eismo įvykių tikimybę, bet ir jų pasekmes.
Situacija, pasak jo, būtų kitokia, jei viena kryptimi būtų trys eismo juostos. Tuomet automobiliai ir sunkiasvoris transportas galėtų natūraliau pasiskirstyti pagal greitį. Tačiau šiuo metu nė vienoje Lietuvos automagistralės atkarpoje nėra trijų juostų.
Vadinasi, 140 km/val. važiuojantys lengvieji automobiliai ir maždaug 85–87 km/val. judantys vilkikai ir toliau dalytųsi tomis pačiomis dviem juostomis.
Kintami ženklai greičių skirtumo nepanaikins
Susisiekimo ministerija didesnio greičio galimybę sieja ir su pažangiomis eismo valdymo sistemomis. Tačiau V. Žuraulis pabrėžia, kad jų poveikis yra ribotas.
Kintamos informacijos ženklai gali įspėti apie būtinybę sulėtinti dėl lietaus, rūko, prasto matomumo ar suprastėjusio dangos sukibimo. Vis dėlto jie nepakeičia kelio infrastruktūros ir neišsprendžia skirtingu greičiu važiuojančių transporto priemonių bei juostų skaičiaus problemos.
Profesoriaus vertinimu, tokios sistemos turėtų stebėti ne tik orą ir kelio dangą, bet ir eismo intensyvumą, numatyti sąlygų pokyčius bei užtikrinti, kad kintamų ženklų būtų pakankamai.
V. Žuraulis sako nematantis galimybių didinti leistiną greitį, atsižvelgiant į Lietuvos automagistralių tinklo ypatumus ir tai, kad Lietuva nėra tarp mažiausius avaringumo rodiklius pasiekusių valstybių.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į galimas didesnio greičio pasekmes: didesnį degalų naudojimą, oro taršą ir padangų keliamą triukšmą.
Prieš leidžiant automagistralėse važiuoti 140 km/val., profesoriaus nuomone, reikėtų vertinti ne tik dangos lygumą. Būtina atsižvelgti į visą eismo sistemą – juostų skaičių, krovininio transporto intensyvumą, srautų susiliejimo vietas ir galimas eismo įvykių pasekmes.
