Po Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimo pirmadienį dar neturėjo apie 17 tūkst. vartotojų. Energijos skirstymo operatorius (ESO) tikina, kad visiems klientams tiekimas bus atkurtas iki rugsėjo 3-iosios, ketvirtadienio. Tuo metu viešai keliama dilema: ar tokio masto sutrikimus sukėlė išskirtinė stichija, ar krizė atskleidė spragas valstybės pasirengime.
Šią temą laidoje aptarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Ar ankstesnės pamokos liko neišmoktos?
R. Urbonaitė teigė, kad tokio masto krizė, kai elektros netenka tiek daug gyventojų ir ūkių, Lietuvoje seniai nebuvo matyta. Tai pabrėžė gelbėtojai ir kitos tarnybos. Ji priminė, kad labai panašią situaciją 2024 metais buvo patyręs Vilniaus rajonas, o tais pačiais metais šalis susidūrė ir su kitomis rimtomis pamokomis.
Politologės teigimu, svarbiausia dabar atsakyti, ar iš ankstesnių įvykių buvo pasimokyta. Pasak jos, visuomenė pavojus dažnai greitai pamiršta ir viliasi, kad panaši situacija daugiau nepasikartos. Vis dėlto žmonės, kurie šįkart ilgą laiką gyveno be elektros, esą jau iš naujo įvertino generatorių poreikį.
R. Urbonaitė pasakojo, kad net rugpjūtį bendravo su studentais, kuriems dėl beveik savaitę namuose nebuvusios elektros buvo sudėtinga parengti ir išsiųsti darbus. Generatorius tokiais atvejais gali bent palaikyti šaldytuvo veikimą, o tai, jos vertinimu, jau yra didelė pagalba.
Jos manymu, žmonių reakcijos į šią patirtį bus skirtingos: vieni rimčiau vertins galimus pavojus, kiti tikėsis, kad tokie įvykiai nepasikartos. Tačiau klimato kaita orus daro vis mažiau nuspėjamus, todėl ateityje gali daugėti audrų, itin stiprių liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. R. Urbonaitė pabrėžė, kad visuomenei reikėtų tai įsisąmoninti.
Kalbėdama apie politikų veiksmus, politologė nuo galutinio vertinimo susilaikė. Ji nurodė, kad visuomenė neturi visos informacijos, kurią krizės metu turėjo Nacionalinis krizių valdymo centras, premjeras ir atskiri ministrai.
R. Urbonaitė sakė labiausiai norinti pamatyti, kokių veiksmų valdžia imsis po krizės. Rugsėjo 10 dieną prasidėsianti Seimo rudens sesija parodys, ar ši tema atsispindės parlamento darbotvarkėje ir sesijos programoje. Jos vertinimu, svarbiausiu valdžios darbo rodikliu taps gebėjimas iš pamokų suformuoti konkrečius sprendimus. Kol kas, jos manymu, informacijos nepakanka galutiniams verdiktams dėl pačios krizės.
Profesorius valdžią vertina skeptiškai
L. Bielinis į dabartinę valdžią, ypač vykdomąją, žvelgia skeptiškai. Jo teigimu, valdančioji dauguma ir Vyriausybė greičiausiai neturi aiškių strateginių planų.
Profesorius mano, kad valdžia daugiausia reaguoja į tos dienos problemas: iškilusią bėdą bandoma išspręsti, o tada laukiama kitos. Toks kasdienis veikimo modelis neleidžia numatyti įvykių, nors, pasak jo, Lietuva gerai žino, kad būtina planuoti valstybės, politinių jėgų ir atskirų ūkio sričių ateitį.
L. Bielinis sakė negirdėjęs aiškaus Vyriausybės ar valdančiųjų atsakymo, kokių rezultatų jie nori pasiekti iki kadencijos pabaigos, ko konkrečiai sieks ir ką įsipareigoja padaryti. Ministerijų pateikiami skaičiavimai, grafikai ar numatomi pensijų bei atlyginimų pokyčiai, jo nuomone, tėra įprastas administracinis darbas.
Jo vertinimu, visuomenė mato valdžios tylėjimą ir uždarumą. Politikai esą susitelkę į konkurenciją su opozicija, o galutinis politinės kovos tikslas, profesoriaus manymu, nėra aiškiai įvardytas ar paverstas strateginiu planu.
Prezidentas: dėl ESO komunikacijos turi būti prisiimta atsakomybė
Rugpjūčio 22 dieną šalį užklupus audrai ir daliai vartotojų vis dar likus be elektros, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad būtina tikslinti žalos kompensavimo tvarką. Jis taip pat teigė, kad už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turėtų prisiimti atsakomybę.
Pasak prezidento, gyventojus nepagrįstai suerzino pranešimai apie esą pašalintus audros padarinius, nors dalis žmonių tuo metu vis dar neturėjo elektros. G. Nausėda pabrėžė, kad tokios situacijos turi būti išvengta ateityje, o už ją atsakingi asmenys turi atsakyti.
ESO: prognozes teko keisti įvertinus tikrąjį žalos mastą
ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad elektros tiekimo atkūrimo terminą teko nukelti dėl pažeidimų masto ir jų pobūdžio. Pirminės prognozės buvo sudarytos pagal tuo metu tinkle matytus duomenis, tačiau tęsiant darbus paaiškėjo, kad kai kurių sutrikimų pašalinimas užtruks ilgiau.
R. Radvila tikino, kad kai kuriose vietose net nėra ko atstatyti, tačiau tai nereiškia, kad elektros grąžinimo terminas bus nukeltas dar kartą. ESO planuoja iki ketvirtadienio atkurti tiekimą visiems vartotojams.
Kol bus atlikti nuolatiniai remonto darbai, gyventojams ketinama taikyti laikinus sprendimus. Vėliau, per kelis mėnesius, bus organizuojami tinklo pakeitimo darbai.
ESO anksčiau planavo visus elektros tiekimo sutrikimus pašalinti iki praėjusio šeštadienio, tačiau vėliau terminas perkeltas į rugsėjo 3 dieną, ketvirtadienį.
Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektra dėl audros padarinių buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. ESO taip pat žada supaprastinta tvarka atlyginti gyventojų tiesioginius nuostolius.
R. Radvila teigė, kad prašymus dėl kompensacijų galima teikti jau dabar: gyventojai gali pateikti patirtų nuostolių medžiagą ir juos pagrindžiančius įrodymus. Aktyviai kompensavimo schemos bus pradėtos taikyti visiškai atkūrus tinklo veikimą.
ESO žada kompensuoti dėl audros sugedusio maisto, generatoriaus ir jo kuro išlaidas, taip pat apgyvendinimą, jei gyventojams teko laikinai apsistoti kitur. Įmonė mokės ir VERT apskaičiuotas kompensacijas, kai elektros tiekimas buvo nutrūkęs ilgiau nei 72 valandas. Tikėtina, kad bendra kompensacijų suma sieks milijonus eurų.
2024 metų liepą, Lietuvą nusiaubus mažesnei audrai, ESO klientams buvo išmokėta apie 2,9 mln. eurų.
