Po susitikimo su valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad būtina nustatyti, kas atsakingas už nepakankamą pasirengimą praėjusią savaitę Lietuvą nusiaubusiai audrai.
Finansų ministerija nurodė, kad su „Ignitis grupės“ vadovu Dariumi Maikštėnu ir ESO vadovu Renaldu Radvila aptarta, kokie veiksmai buvo suplanuoti po 2024 metų audros, kurie iš jų įgyvendinti, o kurie liko nepadaryti.
Susitikime taip pat analizuota, ar investicijos į elektros tinklą buvo vykdomos pakankamu tempu ir pagal tinkamus prioritetus, kaip veikė pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistema bei kodėl papildomi pajėgumai nebuvo pasitelkti anksčiau.
T. Valio teigimu, pati stichija gali paaiškinti didelį gedimų mastą, tačiau negali atsakyti į visus kilusius klausimus. Kadangi po 2024 metų audros jau buvo žinomos pažeidžiamos tinklo vietos, dabar esą reikia konkrečiai įvertinti atliktus ir neatliktus darbus bei už juos atsakingus asmenis.
Ministras taip pat sakė, kad bus skaičiuojamos krizės finansinės pasekmės ir vertinama, kokią jų dalį turėtų padengti pati „Ignitis grupė“.
Esama padėtis bus nagrinėjama ne kaip pavienis incidentas, o platesniame kontekste. Bus vertinama ankstesnių ekstremaliųjų situacijų patirtis, elektros tinklo būklė, investicijų rezultatai, Valstybės kontrolės (VK) ir rinkos reguliuotojo anksčiau įvardytos problemos.
Taip pat bus analizuojama, kaip „Ignitis grupės“ valdymo organai prižiūrėjo rizikas ir ESO pasirengimą galimoms krizėms.
Pasak T. Valio, valstybė, valdanti beveik 75 proc. „Ignitis grupės“, negali likti pasyvi akcininkė. Jei strateginės infrastruktūros patikimumas, vartotojų interesų apsauga ar pasirengimas krizėms neatitinka valstybės lūkesčių, būtina ne tik kelti klausimus, bet ir priimti sprendimus.
Įvertinusi susitikime pateiktus atsakymus ir papildomą informaciją, Finansų ministerija artimiausiu metu paskelbs valstybės poziciją dėl tolesnių veiksmų.
Bus nagrinėjamas ne tik ESO pasirengimas ir reakcija į krizę, bet ir „Ignitis grupės“ valdymo organų vaidmuo užtikrinant tinklo atsparumą, veiksmingas investicijas bei tinkamą rizikų kontrolę.
Premjeras anksčiau teigė, kad tūkstančiams žmonių po audros vis dar neturint elektros, artėjama prie ribos, kai teks aiškintis, kas lėmė tokį ilgą elektros tiekimo atkūrimą.
ELTA primena, kad po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. elektros tinklo pažeidimų. Kai kur linijos buvo visiškai sunaikintos, todėl ištisus tinklo ruožus tenka tiesti iš naujo.
Didžiausiu sutrikimų metu elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Bendrovė planuoja visus likusius gedimus pašalinti iki rugsėjo 3 dienos. Iš pradžių buvo skelbta, kad elektros tiekimas bus visiškai atkurtas iki rugpjūčio 30-osios, praėjusio sekmadienio.
ESO teigia, kad privatiems ir verslo klientams, kuriems elektra dėl audros padarinių buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta automatiškai, todėl klientams dėl jos kreiptis nereikės.
Bendrovė taip pat supaprastinta tvarka papildomai kompensuos gyventojams tiesioginius audros sukeltus nuostolius.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų nurodomos žalos Vyriausybė visoje valstybėje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
