Lietuvai stiprinant savo gynybinius pajėgumus ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigados karius, informacinėje erdvėje vis dažniau mėginama šiuos procesus vaizduoti kaip grėsmę Lietuvos laisvei bei nepriklausomybei. Ekspertai sako, kad tokiais naratyvais išnaudojamos visuomenei jautrios temos, siekiama mažinti pasitikėjimą valstybe ir silpninti palaikymą gynybos stiprinimui.
„Delfi“ „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė teigė, kad Vokietijos brigados klausimas dezinformacijos skleidėjams patrauklus todėl, kad yra susijęs su viena svarbiausių Lietuvos visuomenės vertybių – laisve.
Pasak jos, dar prieš kelerius metus, kai buvo daugiau diskutuojama apie Vokietijos brigados atėjimą į Lietuvą, buvo pastebima manipuliacijų, esą kitų valstybių karių atvykimas reiškia okupaciją ir Lietuvos laisvės praradimą. A. Meidutė pabrėžė, kad lietuviams laisvė yra sunkiai iškovota ir itin svarbi, todėl propagandistai būtent šią vertybę bando išnaudoti.
Ji taip pat nurodė, kad informacinėse atakose atsakomybė už galimas grėsmes perkeliama tiems veikėjams, kurie iš tikrųjų yra Lietuvos laisvės ir saugumo garantai. Pastaruoju metu panašūs naratyvai, anot A. Meidutės, nukreipiami ir prieš NATO bei Europos Sąjungą (ES): NATO mėginama pristatyti kaip agresyvų Aljansą, o ES – kaip laisvę ir nuomonę varžantį mechanizmą, neužtikrinantį Lietuvos nepriklausomybės. Jos vertinimu, tai yra tradicinė technika, kai siekiama kaltę nuo savęs perkelti kitam, ir ji tebėra gana paveiki.
Siekiama supriešinti visuomenę
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius teigė, kad Rusijai tiesioginis karinis konfliktas su NATO būtų pernelyg rizikingas. Todėl, jo vertinimu, pasitelkiamos kitokios priemonės, kuriomis bandoma silpninti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir sprendimus, stiprinančius šalies gynybą.
Tokios priemonės priskiriamos hibridinėms atakoms. Tarp jų N. Maliukevičius įvardijo kibernetines operacijas ir išpuolius, taip pat propagandą bei dezinformaciją, nukreiptą į vieną pagrindinių Lietuvos gynybos stiprinimo elementų – Vokietijos brigadą.
Pasak eksperto, propagandos ir dezinformacijos tikslas pirmiausia yra mažinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis. Šiuolaikinės įtakos operacijos, jo teigimu, skiriasi nuo sovietinio projekto, kuriuo buvo siekiama Vakarams pateikti komunistinės utopijos vaizdinį ir pritraukti simpatikų.
Dabar dažniau siekiama supriešinti visuomenę ir sukelti įtampą. Tam nebūtinai kuriamos naujos problemos – dažnai pasinaudojama jau egzistuojančiomis kultūrinėmis priešpriešomis, krizėmis ar kitomis sudėtingomis situacijomis, kad Kremlius susilpnintų savo oponentą.
DI leidžia dezinformaciją kurti greičiau
A. Meidutės teigimu, propagandos sklaidą keičia technologijų pažanga. Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia dezinformacines žinutes kurti ir platinti greičiau bei pigiau, o pats turinys tampa įtikinamesnis.
Ji pastebėjo, kad prieš kelerius metus DI sukurtų pranešimų ir vaizdų buvo gerokai mažiau, o dabar jų skaičius auga visoje Europoje. Vis dėlto DI, anot redaktorės, dažniausiai nėra pagrindinis tokio turinio kūrėjas – propagandistai jį pasitelkia pirmiausia sklaidai paspartinti.
Technologija leidžia greitai parengti tekstą ir vienu metu paskleisti jį daugelyje kanalų. Todėl, A. Meidutės vertinimu, svarbiausias skirtumas yra ne tai, ar žinutę sukūrė žmogus, ar DI, o jos parengimo bei platinimo greitis.
N. Maliukevičius pabrėžė, kad šiandien svarbu ne tik atpažinti melagingą informaciją, bet ir savo veiksmais nepadėti jai sklisti. Jis ragino sąmoningai vertinti vartojamą informacinį turinį, nes emocinga ir nuolat pykčiu paremta aplinka gali paveikti žmogaus emocinę būseną.
Eksperto teigimu, sąmoningas informacijos pasirinkimas ir tai, ką žmonės skaito bei platina, ilgainiui taps labai svarbia visuomenės atsparumo strategija.
Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
