Pastaraisiais metais visame pasaulyje pastebimai padaugėjo vaikų ir paauglių, susiduriančių su valgymo sutrikimais. 2025 metais paskelbta 42 mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad 83 proc. nagrinėtų studijų nustatė neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį vaikų ir paauglių valgymo sutrikimams. Kai kuriose šalyse taip pat ypač išaugo hospitalizuojamų ir į specialistus besikreipiančių jaunuolių skaičius.
Šią tendenciją savo darbe mato ir straipsnį parengusi „ID Clinic“ gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė. Į konsultacijas vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių tėvai jau būna pastebėję ryškius valgymo bei elgesio pokyčius.
Valgymo sutrikimas – ne laikina dieta
Valgymo sutrikimai nėra trumpalaikis sprendimas laikytis dietos ar įprasta paauglystės fazė. Tai rimti psichikos sveikatos sutrikimai, galintys sukelti reikšmingų fizinės sveikatos problemų.
Paauglystėje dažniausiai pasireiškia nervinė anoreksija, kai ribojamas maisto kiekis ir bijoma priaugti svorio, bei nervinė bulimija, kuriai būdingi persivalgymo epizodai ir bandymai juos kompensuoti – sukelti vėmimą, vartoti laisvinamuosius ar pernelyg intensyviai sportuoti. Dar viena forma – vengiantis arba ribojantis valgymo sutrikimas (ARFID). Jo atveju maisto atsisakymas nesusijęs su kūno vaizdu ir gali kilti dėl juslinio jautrumo ar nerimo.
Svarbu nepamiršti, kad valgymo sutrikimas gali išsivystyti ir normalaus ar didesnio svorio paaugliui. Vien iš labai liekno kūno spręsti apie ligą negalima, o kūno masės indeksas taip pat neleidžia jos atmesti.
Dėl šio įsitikinimo sutrikimas kartais nustatomas tik tada, kai jau atsiranda medicininių komplikacijų. Tėvai gali nesitikėti ligos, jei vaikas išoriškai neatrodo sergantis.
Kokie pokyčiai turėtų sukelti nerimą?
Valgymo sutrikimą turintis paauglys neretai išmoksta jį nuslėpti. Užuot kalbėjęs apie baimę priaugti svorio, jis gali sakyti norintis sveikiau maitintis ar daugiau sportuoti. Pats toks noras nebūtinai reiškia sutrikimą, tačiau sunerimti verta, jei jis tampa vis griežtesnis, nelankstus ir kartu atsiranda kitų požymių.
Tėvai turėtų stebėti, ar vaikas neslepia ir neišmeta maisto, nevalgo slapta, pernelyg nesusitelkia į kalorijas ar vadinamąjį „švarų“ maistą. Įtarimų gali kilti ir tada, kai pastebimai mažėja kūno apimtys, o paauglys tai aiškina vien sveikesne mityba ar sportu.
Galimas signalas – iškreiptas kūno vertinimas: paauglys save laiko per storu ar netobulu, nors aplinkiniai to nemato. Nerimą taip pat gali kelti staigus ir labai intensyvus sportavimas, virtęs privalomu ritualu, arba dažnas ėjimas į vonios kambarį iškart po valgio, galintis reikšti vėmimą.
Kai kuriuos fizinius požymius gali pastebėti ir tėvai, ir šeimos gydytojas. Ant rankos krumplių atsiradę nubrozdinimai ar sukietėjusi žymė gali būti vadinamasis Raselio simptomas (Russell’s sign). Jis kartais susiformuoja dėl pasikartojančio dantų kontakto su ranka bandant sukelti vėmimo refleksą.
Dažnas vėmimas gali padidinti paausines seilių liaukas, todėl skruostų sritis kartais atrodo pilnesnė net mažėjant kūno svoriui. Kiti galimi požymiai – sausa oda, plaukų slinkimas, pūkuoti kūno plaukeliai (lanugo), sutrikęs mėnesinių ciklas, žemas kraujospūdis ir sulėtėjęs pulsas.
Specialistė: dėmesys kūnui gali užgožti kitas gyvenimo sritis
„ID Clinic“ gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė sako konsultacijose dažnai matanti, kad paauglio susitelkimas į kūną ima nustelbti kitas gyvenimo sritis. Tuomet gali stipriai sustiprėti noras būti labai lieknam arba itin raumeningam.
Pasak specialistės, sutrikimą kartais paskatina tėvų ar bendraamžių komentarai apie kūną, net jei jie išsakomi be blogų ketinimų. Todėl reikėtų vengti paauglio išvaizdos vertinimo ir pastabų apie jo kūną.
Gydymui dažniausiai reikia kelių specialistų
Valgymo sutrikimų gydymas paprastai neapsiriboja vienu specialistu. Šeimos gydytojas įvertina fizinę būklę, mitybos ar gyvensenos medicinos specialistas padeda atkurti mitybą ir spręsti su maistu susijusias baimes, o psichikos sveikatos specialistas dirba su emociniais bei psichologiniais sutrikimo aspektais.
Atsižvelgiant į situaciją, gali būti taikoma šeimos terapija, kognityvinė elgesio terapija arba paaugliui pritaikyta individuali terapija. Kai kuriais atvejais medikamentai skiriami gretutinėms būklėms, tokioms kaip nerimas ar depresija, gydyti.
Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo geresnė fizinio ir psichologinio sveikimo prognozė. Jei tėvai pastebi bent kelis išvardytus požymius, nereikėtų delsti – verta pasitarti su šeimos gydytoju arba specialistu, dirbančiu paauglių mitybos ir psichikos sveikatos srityje.
Luginaah, N. A., Dhillon, S., Batung, E. S., Ziegler, B. R., & Luginaah, I. (2025). The impact of the COVID-19 pandemic on children and adolescents eating disorders: A systematic review. Children and Youth Services Review.
Tan, J. S. K., Tan, L. E. S., Davis, C., & Chew, C. S. E. (2022). Eating disorders in children and adolescents. Singapore Medical Journal, 63(6), 294–298.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
