Rytoj, rugsėjo 19 d., minima Pasaulinė Aortos diena. Šia proga siekiama atkreipti dėmesį į klastingą kraujagyslių ligą – aortos aneurizmą, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių negalavimų, tačiau plyšusi kelia tiesioginį pavojų gyvybei.
Aorta yra didžiausia žmogaus organizmo kraujagyslė. Dėl įvairių priežasčių jos sienelė gali susilpnėti ir pradėti plėstis. Pasiekusi kritinį dydį, aneurizma gali plyšti. Tai viena pavojingiausių būklių medicinoje, nors pats aortos plėtimosi procesas dažniausiai vyksta nepastebimai.
Apie vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaikančią ligą, vadinamą „tyliąja žudike“, pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos gydytoja angiochirurgė Arnolda Marija Baškytė.
Kaip atsiranda aortos aneurizma?
Aneurizma išsivysto susilpnėjus aortos sienelei. Tuomet tam tikra kraujagyslės vieta ima plėstis. Pilvo aortos išsiplėtimas vadinamas pilvo aortos aneurizma. Dažniausiai tai nėra staigus pokytis – liga progresuoja palaipsniui, o tam įtakos turi kraujagyslės sienelės struktūros pokyčiai, genetika ir ilgalaikė padidėjusio kraujospūdžio apkrova.
Pilvo aortos aneurizmos vystymuisi svarbūs lėtiniai degeneraciniai bei uždegiminiai procesai. Dėl jų kinta sienelės struktūra, mažėja jos atsparumas ir kraujagyslė po truputį plečiasi. Krūtinės aortos aneurizmos gali susiformuoti dėl kitų priežasčių, tarp jų – genetinių ligų, įgimtų aortos pokyčių ir degeneracinių procesų.
Aneurizma nėra paprasčiausias kraujagyslės išsiplėtimas. Tai patologinis procesas, keičiantis pačios aortos sienelės savybes. Kuo didesnė aneurizma, tuo didesnė ir jos plyšimo rizika, todėl ligą svarbu nustatyti kuo anksčiau.
Kas didina riziką ir kaip jos galima sumažinti?
Aortos aneurizmos tikimybę didina rūkymas, vyresnis amžius, vyriška lytis, padidėjęs arterinis kraujospūdis, paveldimumas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos. Didesnė rizika tenka ir žmonėms, kurių šeimos nariams buvo nustatyta aortos aneurizma. Krūtinės aortos ligų tikimybę taip pat gali didinti genetinės ligos, pavyzdžiui, Marfano sindromas.
Ne visais atvejais aneurizmos galima išvengti, tačiau dalį rizikos veiksnių kontroliuoti įmanoma. Rekomenduojama nerūkyti, reguliariai matuoti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio kiekį ir kūno svorį bei išlikti fiziškai aktyviems. Jei šeimoje buvo aneurizmos atvejų arba yra kitų rizikos veiksnių, dėl tikslingo ištyrimo verta pasitarti su gydytoju. Ankstyva diagnostika gali padėti ligą nustatyti dar prieš atsirandant komplikacijoms.
Kokie tyrimai padeda ligą aptikti?
Kadangi aortos aneurizma ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, apie jos riziką turėtų žinoti ir gydytojai, ir patys pacientai. Atsižvelgus į žmogaus amžių, rizikos veiksnius, šeimos ligų istoriją bei nusiskundimus, galima įtarti ligą ir skirti reikalingus tyrimus.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientus konsultuoja kraujagyslių chirurgai. Čia atliekami kraujagyslių ultragarso tyrimai, taip pat dvigubas skenavimas. Prireikus aortos ir kitų kraujagyslių būklė vertinama kompiuterinės tomografijos angiografija. Konkretus tyrimas parenkamas pagal įtariamą ligą ir tai, kokią informaciją būtina gauti.
Aneurizma kartais nustatoma atsitiktinai, kai dėl kitų sveikatos problemų atliekamas pilvo ultragarso arba kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tai dar kartą patvirtina, kad liga gali ilgai nesukelti jokių simptomų.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, turėdami šeimos gydytojo siuntimą, pacientai gali įprasta tvarka registruotis kraujagyslių chirurgo konsultacijai ir tyrimams.
Gydytojai angiochirurgai Tomas Ptašinskas ir Mohamad Chamsin trejus metus vykdė nemokamą pilvo aortos patikros akciją, į kurią buvo kviečiami vyresni nei 65 metų vyrai ir moterys. Per tris akcijos dienas išsitirti atvyko 556 žmonės. Pilvo aortos aneurizma nustatyta 22 dalyviams, o klubinė aortos aneurizma – penkiems. Tokia patikra suteikia galimybę ligą diagnozuoti laiku, kai gydymo rezultatai būna labai geri.
Kada prireikia gydymo?
Nustačius aneurizmą, vertinamas jos dydis, vieta, augimo tempas ir bendra paciento sveikatos būklė. Ne kiekvieną aneurizmą būtina operuoti nedelsiant. Jei ji nedidelė ir nekelia grėsmės gyvybei, sudaromas individualus stebėjimo planas. Pacientui svarbu kontroliuoti kraujospūdį, nerūkyti ir laiku atlikti pakartotinius tyrimus.
Gydymas svarstomas tuomet, kai aneurizma didėja, progresuoja sparčiai, sukelia simptomus arba pasiekia tokį dydį, kai gydymo nauda viršija galimą riziką. Sprendimas priklauso nuo aneurizmos vietos, anatomijos, paciento būklės ir kitų klinikinių aplinkybių.
Galimi du pagrindiniai gydymo būdai. Atliekant atvirą operaciją, pažeista aortos dalis pakeičiama kraujagysliniu protezu. Endovaskulinio gydymo metu per kraujagyslę į aneurizmos vietą įvedamas specialus stentgraftas.
Aneurizmos plyšimas yra skubi, gyvybei pavojinga būklė. Jei staiga prasideda ypač stiprus krūtinės, nugaros ar pilvo skausmas, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
