Lietuvos zoologijos sodas pasipildė dviem naujais gyventojais. Ketvirtadienio vakarą iš Rygos zoologijos sodo į Kauną atgabenti du 10 mėnesių amžiaus kapibarų patinėliai.
Pastaraisiais metais kapibaros tapo vienais geriausiai atpažįstamų Pietų Amerikos gyvūnų. Lietuvos zoologijos sodo lankytojai dabar galės juos stebėti gyvai ir iš arčiau susipažinti su jų išvaizda, elgsena, biologinėmis savybėmis bei prisitaikymu prie gyvenimo šalia vandens.
Gyvenimas neatsiejamas nuo vandens
Viršutinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos dalies vadovė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė teigia, kad kapibarų kūno sandara ir elgesys aiškiai atspindi jų prisitaikymą prie aplinkos.
Kapibaros vandenyje slepiasi nuo pavojų, reguliuoja kūno temperatūrą, ilsisi ir net snaudžia. Gyvūnams panirti beveik visiškai leidžia galvos viršuje esančios akys, ausys ir šnervės – taip jie gali stebėti aplinką net būdami vandenyje.
Šie graužikai gyvena socialiai: tarpusavyje bendrauja įvairiais garsais ir įspėja grupės narius apie pavojų. Jaunikliais rūpinasi ne viena, o kelios grupės patelės. Kapibaros taip pat gerai sutaria su kitų rūšių gyvūnais.
Įkurdino prie didžiosios skruzdėdos
Turimais duomenimis, kapibaros Lietuvos zoologijos sode buvo laikomos nuo 2002 metų, tačiau pastaruoju metu šios rūšies Kaune nebebuvo. Naujuosius gyventojus lankytojai galės pamatyti iškart įėję pro zoologijos sodo vartus – jie įkurdinti šalia didžiosios skruzdėdos voljero.
Didžiosios kapibaros yra didžiausi pasaulyje graužikai. Jos gali užaugti iki 62 cm aukščio ir sverti iki 66 kg. Laukinėje gamtoje šie gyvūnai gyvena iki 12 metų. Jie paplitę Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse.
Kapibaros dažniausiai renkasi upių, ežerų, pelkių, užliejamų pievų ir kitų vandeningų vietovių aplinką. Jų racioną sudaro žolė, vandens augalai, nendrės, medžių žievė ir vaisiai. Gyvūnai taip pat ėda savo išmatas – tai padeda geriau pasisavinti augaliniame maiste esančias medžiagas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
