Dyzelino kaina Lietuvoje pasiekė lygį, kurį valdžia anksčiau buvo įvardijusi kaip galimą pagrindą imtis priemonių. Finansų ministerija naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad dėl degalų brangimo jau yra parengusi veiksmų planą.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, penktadienio rytą vidutinė dyzelino litro kaina šalies degalinėse siekė 2,24 euro. Tai yra 0,48 proc. daugiau nei ketvirtadienį, kai litras vidutiniškai kainavo 2,23 euro.
Skirtingose degalinėse penktadienį dyzelino litras kainavo nuo 2,13 iki 2,34 euro. Vidutinė kaina jau viršijo 2,2 euro ribą, apie kurią anksčiau buvo kalbama kaip apie galimą momentą svarstyti priemones degalams atpiginti.
Pažadėtas kriterijus jau pasiektas
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūtį teigė, kad, Finansų ministerijos vertinimu, tokios priemonės kaip akcizo mažinimas galėtų būti svarstomos dyzelinui pabrangus daugiau nei 2,2 euro už litrą.
LEA buvo nurodžiusi ir papildomą sąlygą: jei vidutinė dyzelino kaina pasiektų arba viršytų 2,2 euro bei išliktų tokia bent penkias darbo dienas iš eilės, atsirastų pagrindas laikinai mažinti akcizą.
Šią savaitę 2,2 euro riba peržengta nuo antradienio, todėl penktadienį iki penkių darbo dienų laikotarpio pabaigos dar trūko vienos dienos.
Rugsėjo 9-ąją premjeras taip pat pabrėžė, kad priemonės galėtų būti svarstomos tuo atveju, jei „Brent“ naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį, arba maždaug 159 litrus naftos. Ketvirtadienį ši kaina siekė 104,82 JAV dolerio.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas dar prieš dyzelinui perkopiant 2,2 euro ribą atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalinėse ir didmeninėje Europos rinkoje kainos artėja prie pavasarį užfiksuotų aukštumų.
Jo teigimu, tiek didmeninė ARA, tiek mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje buvo netoli balandžio pradžioje pasiekto piko. Tuo metu vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė 2,18 euro už litrą – beveik tą lygį, ties kuriuo finansų ministras buvo žadėjęs reaguoti.
ARA vadinama Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną apimanti svarbi Europos degalų prekybos rinka. Jos kainos atspindi didmeninių degalų kainų pokyčius Europoje.
Panaši priemonė buvo taikyta ir pavasarį: Seimas laikinai sumažino dyzelinui taikomą akcizą. Tuomet skaičiuota, kad dėl to dyzelino litras vartotojams galėtų atpigti maždaug 6 centais.
Brangimą skatina ne vien naftos kaina
Galutinę dyzelino kainą lemia ne tik žaliavinės naftos kaina. Ne mažiau svarbu, kiek naftos perdirbimo gamyklos visame pasaulyje pajėgia pagaminti dyzelino ir kokia jo dalis pasiekia rinką.
T. Povilausko vertinimu, įtampa dyzelino rinkoje toliau auga dėl negerėjančios padėties Persijos įlankos šalyse ir sustabdyto dyzelino eksporto iš Rusijos. Artėjant žiemai, kai didėja vidurinio distiliavimo produktų paklausa, padėtis gali dar labiau komplikuotis, jei konfliktuojančios šalys nepakeis santykių krypties.
Vidurinio distiliavimo produktams priskiriamas dyzelinas ir kiti panašūs naftos produktai, kurių šaltuoju metų laiku sunaudojama daugiau. Rinką papildomai apsunkina ribojamas rusiško dyzelino eksportas ir sutrikę dalies pasaulio naftos perdirbimo gamyklų pajėgumai.
Vadinasi, vien turėti pakankamai naftos neužtenka – ją būtina perdirbti į degalus. Veikiančios gamyklos, kurios turi žaliavos, šiuo metu susiduria su dideliu krūviu ir gauna itin didelį pelną.
Pasak ekonomisto, tai atsispindi ir naftos perdirbimo įmonių akcijų kainose. Tarp jo minimų pavyzdžių – didžiausia Afrikoje „Dangote“ naftos perdirbimo bendrovė, paskelbusi apie viešą akcijų siūlymą.
Mažeikių gamykla suteikia Lietuvai pranašumą
Lietuvos padėtį iš dalies gerina tai, kad Mažeikiuose veikianti „Orlen Lietuva“ pati perdirba naftą ir gamina degalus.
T. Povilauskas nurodė, kad bendrovė neturi problemų dėl naftos tiekimo, o naujausi importo duomenys rodo stabilų tiekimą iš Saudo Arabijos. Jo teigimu, įmonė pagal technologines galimybes didina būtent dyzelino gamybą ir pardavimus, nes šis produktas yra pelningiausias.
LEA duomenimis, rugsėjo pradžioje į Lietuvą žaliavinė nafta buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Alžyro. Rugpjūtį ji buvo gabenama iš Saudo Arabijos, Jungtinių Valstijų ir Norvegijos.
Tai reiškia, kad Lietuva nėra visiškai priklausoma nuo jau pagaminto dyzelino importo. Vis dėlto Mažeikių gamykla neizoliuoja šalies nuo pasaulinių kainų: tarptautinėje rinkoje brangstant dyzelinui, poveikį galiausiai pajunta ir Lietuvos vairuotojai.
Finansų ministerija konkrečių sprendimų kol kas neatskleidžia
Dyzelinui viršijus anksčiau minėtą 2,2 euro ribą, tv3.lt Finansų ministerijos klausė, ar šis dydis tebėra kriterijus svarstyti pagalbą, kokių veiksmų gali būti imamasi ir ar tarp jų išlieka laikinas akcizo mažinimas.
Ministerija tiesiogiai nepatvirtino, ar 2,2 euro riba tebėra taikomas kriterijus ir ar akcizo mažinimas vis dar svarstomas. Tačiau ji nurodė, kad planas reaguoti į dyzelino brangimą jau parengtas.
Finansų ministerija teigė, kad plane numatytos įvairios mokestinės ir nemokestinės priemonės, dėl kurių tartasi tarp skirtingų ministerijų.
Kol kas neatskleidžiama, kokie konkretūs sprendimai svarstomi. Taigi planas egzistuoja, tačiau vairuotojams svarbiausi klausimai – kas tiksliai bus keičiama ir kada tai įvyks – kol kas lieka neatsakyti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
