Vilniaus merui Valdui Benkunskui pareiškus, kad sostinei būtina didinti atliekų deginimo pajėgumus, Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines iš dalies valdanti valstybės įmonė „Ignitis grupė“ teigia neplanuojanti investicijų į dar vieną jėgainę.
Šią savaitę V. Benkunskas nurodė, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės įrenginiai šiuo metu apdoroja visą einamąjį Vilniaus regiono atliekų srautą ir papildomai priima dalį mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje anksčiau sukauptų atliekų. Todėl, mero vertinimu, sostinei reikėtų didesnių deginimo galimybių.
Anksčiau apie galimą atliekų deginimo pajėgumų didinimą kalbėjo ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. Ji teigė, kad šis klausimas bus aptariamas su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ).
Vis dėlto VKJ atstovė Rima Aukštuolytė Eltai sakė, kad „Ignitis grupė“, valdanti Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, kol kas neturi planų investuoti į naują jėgainę.
Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) sprendimu visi VKJ pajėgumai šiuo metu skirti sostinei. R. Aukštuolytė pabrėžė, kad jėgainė neatmeta galimybės priimti kitų regionų atliekas, tačiau paskelbus ekstremaliąją situaciją Vilniaus regione atliekų srautus paskirsto Vilniaus ESOC.
VKJ atstovės teigimu, šiuo metu Vilniaus regiono atliekų deginimo apimtis riboja jėgainės filtrų būklė. Įprastai filtrų keitimas reikštų jėgainės sustabdymą, tačiau techninis sprendimas leido šiuos darbus atlikti nestabdant įrenginių.
Tokiu būdu atliekos į jėgainę gali būti priimamos kasdien, tačiau filtrų keitimas vyksta lėčiau. Darbus planuojama baigti iki rugsėjo vidurio, o tai turėtų prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo.
VKJ skaičiavimu, dėl užsikimšusių filtrų jėgainė šiuo metu gali sudeginti iki 450 tonų atliekų per parą. Bendrovė siekia kuo greičiau užbaigti filtrų keitimą, kad galėtų padidinti šias apimtis.
Kol nepakeista didžioji dalis filtrų, atliekų deginimas planuojamas tik savaitei į priekį. R. Aukštuolytė nurodė, kad pakeitus didžiąją filtrų dalį bus galima įvertinti, kaip pasikeitė techninės jėgainės deginimo galimybės.
Kaip skelbė ELTA, dėl liepą paaštrėjusios šiukšlių krizės atliekų rūšiavimo problemos kilo ne tik Vilniaus, bet ir Utenos bei Alytaus regionams.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas anksčiau perspėjo, kad jei VKJ ir toliau priims atliekas tik iš sostinės apylinkių, rugpjūčio pabaigoje Alytaus regiono savivaldybėms gali tekti svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą.
Šiukšlių krizė šių metų liepą sustiprėjo po praėjusiais metais Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje kilusio gaisro. Po jo gamyklos veiklos visiškai atkurti nepavyko.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) liepą nutraukė sutartį dėl Vilniaus MBA gamyklos eksploatavimo. Tokį sprendimą centras grindė teiginiais, kad privatus operatorius „Energesman“ nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.
Dėl šio sprendimo kilo teisminis ginčas. Liepos pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas patenkino VAATC prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo uždraudė „Energesman“ trukdyti centro atstovams patekti į gamyklos teritoriją. VAATC taip pat perėmė gamyklos operavimą.
Šiuo metu „Energesman“ teismui apskundė VAATC sprendimą nutraukti sutartis.
Siekdamas sutvarkyti gamykloje likusias atliekas ir priimti kasdien susidarantį jų srautą, VAATC pasirašė sutartis su trimis privačiais partneriais – „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“.
VAATC vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad ieškoma vietos, kur būtų galima laikinai laikyti Vilniaus regione išrūšiuotas ir deginti tinkamas atliekas – kietąjį atgautąjį kurą.
