Jei viename daugiabučio bute radiatoriai kaitina, o kitame vos šyla, priežastis ne visada slypi gedime. Savavališkai didesnio radiatoriaus įrengimas, vamzdžių pakeitimas ar kitoks šildymo sistemos pertvarkymas gali paveikti visus namo gyventojus: vienuose butuose temperatūra gali sumažėti, o kai kuriais atvejais – padidėti ir šildymo išlaidos.
Vis dėlto vien iš balkone nufotografuoto radiatoriaus neįmanoma nustatyti, ar jis įrengtas neteisėtai ir ar daro įtaką kitų butų šildymui. Tokią nuotrauką komentavęs žmogus piktinosi, kad balkoną šildantis radiatorius turėtų būti demontuotas, tačiau specialistai pabrėžia: netinkamai atlikti pakeitimai viename bute išties gali sukelti nepatogumų kaimynams.
Didesnis radiatorius gali atšaldyti kitus butus
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Pastatų energetikos katedros mokslo darbuotojas dr. Anton Frik aiškina, kad tokia rizika ypač aktuali senesniuose daugiabučiuose, kuriuose dažnai įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.
Savavališkai sumontuotas galingesnis arba papildomas radiatorius gali sunaudoti daugiau šilumos, nei buvo numatyta projektuojant sistemą. Dėl to tuo pačiu stovu toliau cirkuliuojantis šilumnešis gali būti vėsesnis, o kitų butų radiatoriai – šildyti silpniau.
Panašios pasekmės galimos pakeitus vamzdžius, vožtuvus arba radiatoriaus prijungimo schemą. Jei patalpos ilgai išlieka per šaltos, gali labiau atvėsti išorinių atitvarų paviršiai ir susidaryti kondensatas. Nepalankiomis sąlygomis tai taip pat gali padidinti pelėsio atsiradimo tikimybę, nurodo A. Frik.
Per metus nustatoma apie 50 probleminių atvejų
„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis teigia, kad bendrovės prižiūrimuose namuose kasmet užfiksuojama maždaug 50 situacijų, kai viename bute atlikti šildymo sistemos pakeitimai sukelia problemų kitiems gyventojams.
Tokias situacijas kartais lemia žinių trūkumas ar nekokybiškai atlikti darbai, tačiau būna ir sąmoningų savavališkų pertvarkymų. Gyventojai keičia radiatorių prijungimą, vamzdynus, apvadus, o kai kuriais atvejais prie bendros sistemos be tinkamų techninių sprendimų prijungia grindinį šildymą.
P. Ugianskis pabrėžia, kad vieno gyventojo noras pritaikyti šildymą savo bute neturėtų pabloginti kaimynų gyvenimo sąlygų. Netinkami darbai gali išbalansuoti vieną stovą, dalį sistemos ar net visą daugiabučio šildymo sistemą. Tuomet vieni butai atšąla, o kituose tampa per karšta.
Tačiau dėl prastai šylančio radiatoriaus ne visada kaltas kaimynas. Specialistai pirmiausia tikrina, ar nėra gedimo, užsikimšimo, oro sistemoje, reguliavimo ar kitų sutrikimų. Norint tiksliai nustatyti priežastį, kartais tenka patekti ir į kitus butus.
„Mano būsto“ atstovas pasakoja, kad kai kurie savavališkai pakeitimus atlikę gyventojai specialistų į savo būstą neįsileidžia. Dėl to problemos sprendimas užsitęsia, o kiti namo gyventojai visą tą laiką gali patirti nepatogumų.
Nustačius, kad darbai atlikti savavališkai arba neatitinka techninių reikalavimų, buto savininkas įpareigojamas pakeitimus pašalinti ir atkurti tinkamą sistemos veikimą. Kita galimybė – parengti bei suderinti reikalavimus atitinkantį pertvarkymo sprendinį, o darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams.
Ar dėl vieno buto gali brangti šildymas visam namui?
Netinkamai atlikti pakeitimai gali paveikti ne tik kaimynų radiatorių darbą, bet ir jų sąskaitas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) aiškina, kad daugiabučio šildymo sistema projektuojama taip, jog šilumnešis į visus butus pasiskirstytų tolygiai.
Jeigu dėl sistemos disbalanso šaltesniuose butuose norima palaikyti komfortišką temperatūrą, visam namui gali tekti tiekti daugiau šilumos. Tokiu atveju padidėja bendras suvartojimas, o kartu gali išaugti ir visų namo šilumos vartotojų sąskaitos.
Šis klausimas ypač svarbus namuose, kuriuose nėra individualių šilumos skaitiklių ar šilumos daliklių. Tada šiluma butams paskirstoma proporcingai jų plotui.
Vis dėlto dr. A. Frik pabrėžia, kad vien galingesnio radiatoriaus įrengimas dar automatiškai nereiškia, jog visas namas sunaudos daugiau šilumos. Tai priklauso nuo šildymo sistemos veikimo režimo, šilumos punkto automatikos ir patalpose palaikomos temperatūros.
Šaltas radiatorius savaime nereiškia mažesnės sąskaitos
Jeigu dėl daugiabučio vidaus šildymo sistemos sutrikimų radiatorius bute visai nešyla arba šyla tik iš dalies, tai savaime nėra pagrindas šilumos tiekėjui perskaičiuoti mokestį.
VERT nurodo, kad šilumos tiekėjas apskaičiuoja visam namui faktiškai patiektą šilumos kiekį ir paskirsto jį vartotojams. Už vidaus šildymo sistemos techninę būklę atsako namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o gedimus nustato ir šalina šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Pastebėjus, kad radiatorius nešyla, gyventojams rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į namo administratorių arba tiesiogiai į šildymo sistemos prižiūrėtoją.
