ELTA apžvelgia svarbiausius rugsėjo 18-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį pranešta, kad Vyriausybė neketina sugrąžinti šildymui taikytos lengvatos. Savivaldybėse taip pat aptartas priedangų finansavimas, o Lietuvos zoologijos sode įsikūrė du nauji kapibarų patinėliai.
Užsienyje daugiausia dėmesio sulaukė JAV svarstymai iš Europos išvesti dalį karių, Rusijos iškviesta Jungtinės Karalystės diplomatė, parlamento rinkimai Rusijoje ir Prancūzijos sprendimas stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą nuo Rusijos hibridinių atakų.
Lietuvos įvykiai
Lietuvos kariuomenė paneigė užsienio žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą Rusijos kariniai lėktuvai buvo pažeidę Lietuvos oro erdvę. Paaiškinta, kad ketvirtadienio popietę NATO naikintuvai buvo pakelti vykdyti įprastos oro policijos procedūros. Ji taikoma radarams užfiksavus orlaivius, skrendančius be atsakiklių, kad būtų galima juos tiksliai nustatyti ir vizualiai atpažinti. Kariuomenė nurodė, kad Rusijos orlaiviai skrido maršrutu Kaliningradas–Tarptautinė oro erdvė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad iš priedangoms numatytų 30 mln. eurų iki šiol panaudota 3,7 mln. eurų. Jo vertinimu, savivaldybės šiam klausimui turėtų skirti prioritetą. Vyriausybės vadovas taip pat mano, kad Vidaus reikalų ministerijai planuojami 16 mln. eurų priedangų modernizavimui yra per maža suma.
Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija aiškinasi, kas trukdo projektams judėti sklandžiai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis viena svarbiausių kliūčių įvardijo sudėtingus techninius reikalavimus. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas savo ruožtu sakė, kad ministerija jau peržiūri priedangoms keliamus reikalavimus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė sekmadienį vyksiantis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su Kongreso ir Pentagono atstovais. Jis tikisi artimiausiu metu gauti daugiau informacijos apie amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje, tačiau teigė, kad pozityvių žinių dar laukiama.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, sakė, kad amerikiečių pajėgų Lietuvoje realu sulaukti dar šiemet. Jis neatmetė, kad ateityje Lietuvoje galėtų būti dislokuota daugiau JAV karių nei anksčiau – būtų kalbama apie pajėgas, prilygstančias daugiau nei vienam ar beveik dviem batalionams. Vis dėlto konkretus karių skaičius priklausys nuo platesnių JAV sprendimų dėl pajėgų dislokavimo.
Lietuvos verslo aktualijos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tęsiant procesinius veiksmus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, NMA pabrėžė, kad jos direktoriui Fortunatui Dirginčiui įtarimai nepareikšti. Jis nėra nušalintas nuo pareigų ir byloje turi liudytojo statusą. Agentūra teigia bendradarbiaujanti su FNTT ir perduodanti visą prašomą informaciją.
NMA dar liepos 15 d. įtarė, kad darbuotojas Tomas Orlickas, vykdydamas tarptautinius projektus, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Kitą dieną ši informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Ketvirtadienį FNTT pareigūnai NMA atliko kratas.
Teisėsauga aiškinasi įtarimus, kad valstybės tarnautojai galėjo sąmoningai neatlikti savo pareigų ir dėl to padaryti didelę turtinę bei neturtinę žalą Lietuvos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Vyriausybė neketina grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centralizuotam šildymui. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad didesnes gyventojų išlaidas ketinama kompensuoti tikslinėmis išmokomis.
Pasak premjero, visiems taikoma PVM lengvata būtų naudinga ir tiems gyventojams, kurie už šildymą gali susimokėti patys. Todėl socialiai teisingesniu sprendimu laikoma parama pagal žmogaus pajamas ir turtą. Dėl brangstančio kuro, jo teigimu, valstybės išlaidos šildymo kompensacijoms gali augti.
Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas yra pateikęs siūlymą sugrąžinti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą šildymui. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM, o prieš metus siekė 6,33 cento.
Lietuvos zoologijos sode apsigyveno du dešimties mėnesių kapibarų patinėliai, atvežti iš Rygos zoologijos sodo. Kapibaros Kauno zoologijos sode buvo laikomos nuo 2002 metų, tačiau pastaruoju metu šios rūšies gyvūnų čia nebuvo. Nauji gyventojai įkurdinti šalia didžiosios skruzdėdos voljero.
Kapibaros yra didžiausi pasaulio graužikai. Jos gali užaugti iki 62 cm aukščio ir sverti iki 66 kg. Pietų Amerikoje laukinėje gamtoje gyvenantys gyvūnai gali sulaukti 12 metų.
Pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupė „Civinity“ pasiūlė investuoti į Vilniaus krepšinio klubą „Rytas“ ir tapti ilgalaike strategine jo dalininke. Bendrovė neketina išpirkti dabartinių dalininkų dalių – numatomos investicijos būtų skirtos pačiam klubui, jo veiklai ir augimui.
Sandoris kol kas nesudarytas. Dėl jo sąlygų dar turi būti susitarta su dabartiniais dalininkais ir gauti būtini pritarimai. „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka sakė, kad pirmiausia būtų siekiama klubui užtikrinti infrastruktūrą ir stabilius namus Vilniaus Daugiafunkcio komplekso arenoje ateinantiems 25 metams.
Bendrovė taip pat svarstė galimybę prisidėti prie komplekso operavimo, tačiau jos dalyvavimo ir atsakomybės ribos kol kas nenustatytos.
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo dalį gyventojų pajamų mokesčio paversti savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu ir suteikti joms galimybę reguliuoti šios dalies tarifą. Taip pat siūloma didinti ILTE paskolų savivaldybėms limitą.
LSA pateikiamame pavyzdyje nurodoma, kad iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio žmogaus pajamoms taikomo 20 proc. GPM tarifo 10 proc. atitektų valstybės biudžetui, o savivaldybės savo dalį galėtų nustatyti 8–10 proc. ribose. Asociacija taip pat ragina savivaldybėms skirti dalį pelno mokesčio, surenkamo iš jų teritorijose augančios ekonominės veiklos.
Šiuos pasiūlymus merai penktadienį pristatė premjerui M. Sinkevičiui. LSA duomenimis, 2026–2029 metais numatytas 100 mln. eurų ILTE paskolų savivaldybėms limitas buvo panaudotas per kelias savaites. Priemone pasinaudojo 14 savivaldybių, planuojančių įgyvendinti 42 projektus.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Lietuvos advokatūra pradėjo tyrimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narės ir advokatės Lauros Matjošaitytės partijai „Nemuno aušra“ teiktų, tačiau nedeklaruotų teisinių paslaugų.
Bus vertinama, ar L. Matjošaitytės veiksmai atitiko Advokatūros įstatymą ir Lietuvos advokatų etikos kodeksą. Į Advokatų tarybą dėl advokatės kreipėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai Seime Giedrė Balčytytė ir Arvydas Anušauskas.
Parlamentarai prašė įvertinti galimus Rinkimų kodekso ir Advokatų etikos kodekso pažeidimus, susijusius su L. Matjošaitytės konsultacijomis, profesinės paslapties taikymu ir nenusišalinimu nuo VRK nagrinėtų su „Nemuno aušra“ susijusių klausimų.
Susidomėjimas šiais veiksmais kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad prieš 2024 metų Seimo rinkimus L. Matjošaitytė galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK.
Užsienio aktualijos
JAV žiniasklaida pranešė, kad Pentagonas svarsto iš Europos išvesti apie 25 tūkst. amerikiečių karių. Pagal vieną iš nagrinėjamų scenarijų Europoje likusių JAV karių skaičius galėtų sumažėti iki 40 tūkst.
Taip pat svarstoma išgabenti orlaivius, laivus ir kitą karinę techniką. Labiausiai tokie pokyčiai galėtų paveikti Vokietiją, Italiją ir Ispaniją. „NBC News“ duomenimis, būtų galvojama mažinti JAV oro, jūrų ir sausumos pajėgas, o dalį karių bei karinių pajėgumų perkelti į Rytų Europos NATO šalis, esančias arčiau Rusijos.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, o rekomendaciją JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui planuojama pateikti iki lapkričio 6 dienos.
Maskva išsikvietė Jungtinės Karalystės reikalų patikėtinę Rusijoje Danae Dholakią. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė jai pareiškusi griežtą protestą dėl Londono toliau eskaluojamo dronų ir kitų ginklų tiekimo Kyjivui.
Rusijos ministerija taip pat apkaltino Jungtinę Karalystę itin konfrontacine pozicija Ukrainos klausimu ir siekiu pratęsti bei eskaluoti karą. Diplomatei nurodyta, kad Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių ir įgyvendinti teisę į savigyną. Maskva taip pat pareiškė, kad bet kokie Jungtinės Karalystės kariniai objektai Ukrainoje, naudojami smūgiams Rusijos teritorijai, būtų laikomi teisėtais taikiniais.
Rusija Jungtinę Karalystę laiko viena priešiškiausių Vakarų valstybių. Dvišaliai santykiai pradėjo blogėti dar prieš karą Ukrainoje. Jungtinė Karalystė šį mėnesį paskelbė Ukrainos oro gynybai šią žiemą skirsianti 100 mln. svarų sterlingų, arba 116,4 mln. eurų. Lėšos, be kita ko, bus skirtos „Patriot“ sistemų perimančiosioms raketoms.
Rusijoje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksta parlamento rinkimai. Griežtai kontroliuojamame balsavime pergalės tikimasi valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“.
Kritikai šiuos rinkimus jau vadina nesąžiningais, o jie plačiai vertinami kaip referendumas dėl Vladimiro Putino plataus masto invazijos į Ukrainą tęsimo. Karas tęsiasi jau penktus metus. Daugiau nei 20 metų valdanti „Vieningoji Rusija“ tikisi laimėti dviejų trečdalių daugumą, nors šalį slegia didelė ekonominė krizė, karo nuovargis ir visuomenės nepasitenkinimas.
Opozicijai dalyvauti rinkimuose uždrausta. Iš rinkimų pašalinus prieš karą nusiteikusią partiją „Jabloko“, biuleteniuose liks 10 Kremliui lojalių ir karą remiančių politinių jėgų. Daugiau nei 110 mln. rusų gali rinkti 450 Valstybės Dūmos narių.
Prieš Ukrainos valią rinkimai pirmą kartą vyksta ir Rusijos kontroliuojamose aneksuotų Ukrainos regionų Luhansko, Donecko, Zaporižios bei Chersono dalyse. 2014 metais aneksuotas Krymo pusiasalis juose dalyvauja jau antrą kartą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė imtis priemonių šalies ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti nuo stiprėjančių Rusijos hibridinių atakų. Jis teigė, kad Rusijos slaptų operacijų keliama grėsmė didėja visoje Europoje.
E. Macronas pavedė vyriausybei parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir jautriausius gynybos pramonės bei technologijų objektus nuo dronų ir kibernetinių atakų.
Prezidentas pabrėžė, kad Prancūzija ir toliau rems 2022 metų vasarį Rusijos užpultą provakarietišką Ukrainą. Jis taip pat pažadėjo, kad Prancūzija atsakys į Rusijos slaptas atakas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
