Vasarą džiaugiamės šiluma, gamta ir atostogomis, tačiau nepakankama odos priežiūra gali baigtis įvairiais nemaloniais susirgimais. Kaip jų išvengti, pasakojo VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis.
Pirmojoje publikacijų ciklo dalyje gydytojas perspėjo apie fototoksines ir fotoalergines reakcijas, kurias gali sukelti vartojami vaistai, kosmetika, kvepalai ar net maistas.
Prakaitas gali paskatinti odos ligų paūmėjimą
Gausus prakaitavimas vasarą yra normali fiziologinė organizmo reakcija, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali pabloginti jau turimų odos ligų būklę.
Anot T. Raudonio, atopinę ar jautrią odą turintiems žmonėms prakaitas gali ją sudirginti ir sukelti naujų bėrimų. Be to, prakaitavimas gali sustiprinti pūlinį hidradenitą – ligą, kai pažastyse, kirkšnyse ir kitose gausiai prakaituojančiose vietose susidaro pūliniai. Tose pačiose kūno vietose dažniau pasireiškia ir grybelinės infekcijos.
Visiškai išvengti prakaitavimo šiltuoju metų laiku neįmanoma, todėl svarbu tinkamai prižiūrėti odą.
Kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas?
Gydytojas pabrėžė, kad po gausesnio suprakaitavimo reikėtų kuo greičiau nusiprausti duše. Tai aktualu ir po maudynių ežere ar jūroje – vien buvimo vandenyje nepakanka.
Jeigu pažastys nuolat smarkiai prakaituoja ne vien dėl karščio, tokia būklė vadinama hiperhidroze. Jai kontroliuoti galima taikyti įvairias priemones.
Pirmiausia T. Raudonis išskyrė antiperspirantus, kuriuos žmonės neretai supainioja su dezodorantais. Dezodorantas dažniausiai naudojamas ryte, kad neutralizuotų prakaito kvapą, o antiperspirantas tepamas vakare ir mažina prakaito išsiskyrimą, užkimšdamas prakaito liaukų latakus. Ryte ši priemonė nuplaunama.
Pagrindinė antiperspirantų sudedamoji dalis yra aliuminio druskos. Gydytojas teigė, kad jų baimintis nereikėtų – jos nesukelia vėžio, autizmo ar kitų mitais apipintų sveikatos sutrikimų.
Jeigu antiperspirantų nepakanka, gali būti taikomos medicininės priemonės, pavyzdžiui, botulino toksino injekcijos į pažastis.
Grybelis gali sugrįžti dėl sporų aplinkoje
Vasarą taip pat padidėja rizika užsikrėsti odos grybeliu. Šie mikroorganizmai ypač gerai jaučiasi šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kurioje gausu prakaito.
Dažniausiai grybeliais užsikrečiama baseinuose ir pirtyse ne per patį vandenį, o per bendro naudojimo vietas – dušus, takelius aplink baseinus ir kitą aplinką.
Grybeliai yra atsparūs, todėl juos išnaikinti sudėtinga. Tai ypač svarbu žmonėms, gydantiems nagų grybelį: ligos atkryčius gali lemti batuose, kilimuose ar namuose likusios sporos. Be šeimininko jos gali išgyventi mėnesius.
Viena pagrindinių prevencijos priemonių – reguliari dezinfekcija. T. Raudonis patarė po apsilankymo paplūdimyje ar baseine kojas nupurkšti joms skirtais dezinfektantais. Tokios priemonės paprastai būna agresyvesnės sudėties ir stipriau dezinfekuoja odą.
Vasarą dažniau pasireiškia įvairiaspalvė dedervinė
Šiltuoju metų laiku neretai paūmėja ir įvairiaspalvė dedervinė, kurią sukelia Malassezia rūšies grybelis. Jis natūraliai gyvena žmogaus odoje ir yra įprastos odos mikrobiotos dalis.
Po buvimo saulėje, paplūdimyje ar gausiau suprakaitavus ir laiku nenusiprausus, ant nugaros gali atsirasti tamsesnių arba šviesesnių dėmių. Dažniausiai jos pastebimos pečių srityje, tačiau gali išplisti ir ant krūtinės bei žastų.
Profilaktiškai gydytojas rekomendavo namuose turėti priešgrybelinį šampūną, kurio veiklioji medžiaga yra ketokonazolas. Juo visą kūną siūloma prausti kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites: ištrinti galvą, priemonę paskirstyti ant veido, rankų, nugaros, pilvo ir kojų, palaikyti minutę ar dvi, o tada nuplauti.
Tokia procedūra, pasak T. Raudonio, gali padėti kontroliuoti ant odos esančių grybelių populiaciją.
