Paaiškėjo, kad panevėžiečio paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje įtariamas Biržų ligoninės gydytojas Egidijus Gaigalas, jam pakeitus kardomąją priemonę, grįžo į darbą. Ligoninės vadovas Petras Bimba nurodė, kad įstaiga iš teisėsaugos negavo dokumentų, kuriais gydytojui būtų uždrausta eiti pareigas.
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė portalui tv3.lt paaiškino, ar vien įtarimai gali būti pagrindas mediką nušalinti ir kokiomis aplinkybėmis gydytojui gali būti laikinai apribota teisė verstis medicinos praktika.
Gydytojas sugrįžo į ligoninę
Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl M. Sadausko nužudymo, nusprendė pakeisti vienam iš įtariamųjų – Biržų ligoninės gydytojui E. Gaigalui – paskirtą kardomąją priemonę.
Biržų ligoninės vadovas P. Bimba teigė, kad sprendimą dėl gydytojo darbo galėtų priimti tik gavęs oficialų teisėsaugos dokumentą. Kadangi tokio rašto nebuvo, E. Gaigalas grįžo į ankstesnes pareigas ir vėl dirba ligoninėje.
Vėliau P. Bimba patvirtino, kad teisėsaugos institucijos neinformavo įstaigos apie draudimą gydytojui dirbti.
Vien įtarimų nepakanka
R. Joskaudienės teigimu, įtariamojo statusas savaime nereiškia, kad žmogus privalo būti nušalintas nuo darbo. Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija.
Gydytojas gali tęsti medicinos praktiką, jeigu jo licencija galioja, nėra teismo nutarties laikinai nušalinti nuo pareigų ar sustabdyti teisę užsiimti konkrečia veikla, licencijas išduodanti institucija nėra sustabdžiusi licencijos galiojimo, o darbdavys teisėtai nėra nušalinęs darbuotojo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.
Medicinos praktikos įstatymas įtarimų ar kaltinimų nepateikia kaip automatinio pagrindo sustabdyti ar panaikinti licenciją. Vis dėlto teismo sprendimo, kuriuo gydytojas laikinai nušalinamas arba jam apribojama tam tikra veikla, privaloma laikytis.
Net ir apkaltinamasis nuosprendis ne visuomet automatiškai panaikina licenciją. Ji panaikinama, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu gydytojui uždraudžiama verstis medicinos praktika.
Kada gydytojas gali būti nušalintas?
R. Joskaudienė išskyrė kelis galimus nušalinimo pagrindus.
Pirma, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų arba sustabdyti jo teisę užsiimti konkrečia veikla, jeigu to reikia siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Bylą perdavus teismui, šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Priemonė turi būti panaikinta, kai jos nebereikia.
Toks sprendimas galėtų būti taikomas, jeigu tiriama veika galėjo būti padaryta pasinaudojant gydytojo profesiniais įgaliojimais. Tačiau vien abstrakčių prielaidų nepakanka – turi būti konkretus ryšys tarp tiriamos veikos ir darbo, taip pat įvertintas sprendimo proporcingumas.
Antra, darbdavys, tirdamas galimą darbo pareigų pažeidimą, pagal Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalį gali darbuotoją nušalinti iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas vidutinį darbo užmokestį. Ši nuostata taikoma tuomet, kai tiriama veika gali būti laikoma ir darbo pareigų pažeidimu, tačiau ji neleidžia neribotam laikui nušalinti gydytojo vien dėl viešai paskelbtos informacijos apie ikiteisminį tyrimą.
Trečia, medicinos praktikos licencija gali būti sustabdyta nustačius profesinės kompetencijos trūkumų, šiurkščių ar pasikartojančių profesinių pareigų pažeidimų, medicinos praktikos klaidų ar kitų įstatyme numatytų aplinkybių. Tokiu atveju gydytojas negali verstis medicinos praktika, o darbdavys privalo jį nušalinti.
Ketvirtas pagrindas atsiranda tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždraudžiama verstis medicinos praktika. Tuomet gali būti panaikinta ir gydytojo licencija.
Darbas su pacientais nėra automatiškai draudžiamas
Pasak teisininkės, įtarimai gali būti pagrindas įvertinti galimą riziką, tačiau vien dėl jų automatinis draudimas dirbti su pacientais neatsiranda.
Vertinant situaciją svarbu nustatyti, ar tiriama veika susijusi su pacientais arba gydytojo profesinėmis funkcijomis, ar medikas galėtų daryti įtaką nukentėjusiesiems, liudytojams ar įrodymams, ar išlieka panašios veikos pasikartojimo grėsmė, ar pacientai yra ypač pažeidžiami ir ar riziką būtų galima sumažinti ne tokiomis griežtomis priemonėmis.
Lietuvos teisės aktai nenustato bendros pareigos gydymo įstaigai informuoti visus pacientus apie gydytojui pareikštus įtarimus ar kaltinimus. Pacientas turi teisę žinoti specialisto vardą, pavardę ir pareigas, gauti informaciją apie jo kvalifikaciją, pagal įstaigoje nustatytą tvarką pasirinkti specialistą ir paprašyti kito tos pačios kvalifikacijos gydytojo nuomonės.
Tačiau ši teisė savaime nesuteikia galimybės gauti visus duomenis apie gydytojo privatų gyvenimą ar jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą. Informacija apie įtariamą nusikalstamą veiką yra asmens duomenys, todėl jos atskleidimui būtinas aiškus teisinis pagrindas, būtinybė ir proporcingumas. Taip pat taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 10 straipsnio reikalavimai.
Pacientai neturėtų būti informuojami vien dėl prevencinių ar reputacinių priežasčių. Išimtis galima, jeigu tiriama veika galėjo tiesiogiai paveikti konkretų pacientą, jo gydymą, medicininius dokumentus, išrašytus vaistus ar kitus teisinius interesus. Tokiu atveju turėtų būti pateikta tik būtina ir tiksli informacija, susijusi su paciento sveikata, gydymo tęstinumu ar teisių gynimu.
Suėmimas pakeistas užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu
E. Gaigalas iš suėmimo paleistas rugpjūčio 6 dieną. Prokuratūra nurodė, kad proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, todėl gydytojui skirtas 10 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Liepos 10-ąją Panevėžio apylinkės teismas E. Gaigalą buvo suėmęs vienam mėnesiui, iš dalies patenkinęs prokuratūros prašymą. Prokuroras Lukas Krivickas prašė suėmimo dviem mėnesiams.
Įtariamasis liepos 8 dieną buvo sulaikytas Biržuose. Jam pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Per kratas pas jį rasta psichotropinių vaistų, kuriuos teisėsauga siejo su tiriamu nužudymu, apie 50 įvairaus kalibro šaudmenų ir į sprogmenis panašių medžiagų.
Paramediko kūnas aptiktas užkastas
E. Gaigalas yra Justinos Sadauskienės, dar vadinamos Gaigalaite, tėvas. J. Sadauskienei ir jos draugui Viliui Solkanui pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Jie suimti iki rugsėjo 21 dienos.
V. Solkano tėvas Ilja Solkanas šioje byloje įtariamas neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu. Jam skirtas 5 tūkst. eurų užstatas.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Sadauskas dingo balandžio 20-osios rytą, kai išvyko į Paliukų kaimą Panevėžio rajone pastatyti užsakyto batuto.
Kitą dieną vienoje kaimo sodybų rastas užkastas vyro kūnas. Ten pat aptiktas ir šaunamasis ginklas.
Prokuratūros duomenimis, nusikaltimo motyvas galėjo būti asmeniniai nesutarimai. Paramediko nužudymo metu vyko M. Sadausko ir J. Sadauskienės skyrybų procesas, kuris vienam iš sutuoktinių mirus buvo nutrauktas.
