Vyriausybei atnaujinus šalies kontramobilumo planą ir numačius papildomas apsaugos priemones pasienyje su Rusija bei Baltarusija, Lietuva stiprina sausumos gynybą. Numatyta, kad projektas būtų įgyvendintas iki 2028 metų. Tarp planuojamų priemonių – ne tik inžineriniai parkai, bet ir pelkių atkūrimas.
Apie šiuos sprendimus TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėta su krašto apsaugos ministru Tomu Mikelkevičiumi.
Kontramobilumo priemonių bus daugiau
Kontramobilumo, arba kliūčių ruožo, planas buvo patvirtintas prieš dvejus metus. Neseniai Vyriausybė jį papildė dar vienu apsaugos ruožu. Anot ministro, šios priemonės pradėtos planuoti 2022 metais ir nuo to laiko nuosekliai plėtojamos.
Patikslinus Vyriausybės nutarimą, vietoj anksčiau numatytų keturių priemonių įtrauktos dar dvi. Be to, siekiama sutrumpinti įgyvendinimo terminus ir visas numatytas kontramobilumo priemones įgyvendinti iki 2028 metų.
Pasak T. Mikelkevičiaus, planas neapsiriboja vien betoninėmis konstrukcijomis. Jame numatyta įvairių sprendimų visuma, tarp jų – kontramobilumo priemonių parkai. Dalis jų jau įsteigta, o bendras tokių parkų skaičius turėtų padvigubėti ir pasiekti 50.
Prie naujų priemonių priskiriamas ir pelkių atkūrimas bei specialaus kontramobilumo ruožo įrengimas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Lietuvos siena su Baltarusija yra beveik 700 kilometrų ilgio, o su Kaliningrado sritimi – beveik 300 kilometrų. Vis dėlto kliūčių ruožas nebus vientisas. Jis būtų formuojamas kariuomenės nustatytuose operaciniuose rajonuose.
Tikslios šių vietų koordinatės neviešinamos. Planuojami kelių ar keliolikos kilometrų ruožai, o kai kuriais atvejais jų ilgis gali siekti iki 10 kilometrų. Didžiausias numatytas kliūčių ruožo plotis – iki 150 metrų.
Ministras pabrėžė, kad kontramobilumo koncepcija nuo 2022 metų keičiasi atsižvelgiant į situaciją. Sprendimai rengiami pagal kariuomenės pateiktus vertinimus ir poreikius.
Pelkių atkūrimas numatomas Rytų ir Pietų Lietuvoje
Plane numatyta atkurti tris pelkes. Preliminariai tokie darbai būtų vykdomi Rytų ir Pietų Lietuvoje, Ignalinos ir Varėnos rajonuose.
Paklaustas, ar dėl pelkių atkūrimo, griovių įrengimo ar kitų kontramobilumo sprendimų iš gyventojų gali tekti perimti žemės sklypus ar kitą turtą, ministras teigė, kad šiuo metu apie turto paėmimą nekalbama.
Šiuo metu sprendžiami teisinio reguliavimo klausimai ir vyksta institucijų bendradarbiavimas tiek dėl kontramobilumo ruožų formavimo, tiek dėl pelkių atkūrimo.
Kontramobilumas bus derinamas su oro gynyba
Karas Ukrainoje parodė didėjančią grėsmę iš oro ir intensyvų dronų naudojimą. Todėl kontramobilumo projektas plėtojamas kartu su kitomis gynybos sistemomis, įskaitant oro ir jūrų gynybą.
Šios priemonės laikomos bendro gynybos plano dalimi. Kontramobilumo sprendimai pirmiausia skirti sausumos pajėgų judėjimui apsunkinti ir stabdyti.
Anot ministro, sausumos kliūtys ir oro gynybos sistemos tarpusavyje nekonkuruoja dėl prioritetų ar finansavimo. Jos vystomos lygiagrečiai, kad būtų išlaikytas visos gynybos sistemos vientisumas.
