Nors riebalai organizmui yra būtini, profesorius Rimantas Stukas teigia, kad lietuviai, ypač gyvūninės kilmės, jų suvartoja per daug.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus teigimu, riebių gyvūninės kilmės produktų kiekį reikėtų mažinti, nes pagrindinė Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Per didelis gyvūninės kilmės riebalų vartojimas, pasak jo, susijęs su aterosklerozės ir išeminės širdies ligos rizika. Vis dėlto visiškai atsisakyti riebalų nereikia – organizmui reikalingas ir cholesterolis, ir gyvūninės kilmės riebalai, tačiau jų kiekis neturėtų būti perteklinis.
R. Stukas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ taip pat pabrėžė, kad augaliniai ir gyvūniniai riebalai turi vienodą energinę vertę: viename jų grame yra 9 kilokalorijos. Tačiau augalinių riebalų riebalų rūgščių sudėtis skiriasi, todėl kitoks ir jų poveikis organizmui.
Riebalų gauname ne tik valgydami lašinius
Specialistas atkreipė dėmesį, kad žmogus ne visada suvokia, kiek riebalų iš tiesų gauna su maistu. Net jei lašinių nevalgoma, jų gali būti nemažai piene, grietinėje, padažuose ir kituose produktuose.
Riebalų dažnai būna ir dešrose, nors plika akimi jų nematome. Daug jų galima susirinkti valgant įvairius patiekalus, ypač tuos, kuriuose gausu padažų.
R. Stukas aiškino, kad riebaluose keptos bulvės juos gerai sugeria, nors valgant tai ne visada juntama. Todėl, jo teigimu, bulves geriau virti garuose. O spurga, profesoriaus vertinimu, yra tikra riebalų bomba.
Kalbėdamas apie transriebalus, jis nurodė, kad jų problema palaipsniui mažėja, nes jų naudojimas ribojamas. Margarinas, kuriame anksčiau būdavo transriebalų, beveik nebegaminamas ir nebenaudojamas. Tačiau, pasak profesoriaus, išlieka kita problema – apskritai riebalų suvartojame per daug.
Vakare persivalgę ryte nebenorime pusryčių
Profesorius taip pat kalbėjo apie įprotį praleisti pusryčius. Kai kuriems žmonėms ryte sunku valgyti, todėl jie apsiriboja puodeliu kavos, o maistą atideda vėlesniam laikui. Vis dėlto pusryčiai, jo teigimu, turėtų būti daugiausia energijos suteikiantis dienos valgymas.
Ryte rekomenduojama rinktis daug stambiamolekulinių angliavandenių turintį maistą, pavyzdžiui, kruopų košes. Jos virškinamos lėčiau, todėl energija palaipsniui išsiskiria ir gali būti naudojama raumenų bei smegenų veiklai. Tai svarbu einant į darbą, mokyklą ar studijas.
R. Stukas pabrėžė, kad nemažai žmonių persivalgo vakare, kai po dienos darbų mažai juda ir netrukus eina miegoti. Ryte jie nebejaučia alkio, todėl vėl nepusryčiauja, o didžioji maisto dalis perkeliama į vakarą.
Pasak profesoriaus, įpročius galima pakeisti: jei vakare valgoma nedaug, ryte organizmas pats siunčia signalą, kad reikia maisto. Po nakties miego energijos reikia ir smegenims, ir raumenims, o prieš miegą jos poreikis mažesnis. Todėl vakarienė turėtų būti lengva.
Pusryčiai, jo teigimu, padeda pasiruošti darbui ir mokymuisi. Nors į veiklą galima įsitraukti ir nepavalgius, norint maksimalaus darbingumo bei produktyvumo smegenims reikėtų suteikti energijos.
Valgymas prie kompiuterio gali apsunkinti virškinimą
Svarbu ne tik valgymo laikas, bet ir pats procesas. Po sotaus maisto nereikėtų iškart imtis sunkaus fizinio darbo – tam skirta pietų pertrauka ir laikas, kad maistas pradėtų virškintis.
Profesorius ragino nepaversti valgymo atsitiktiniu veiksmu prie kompiuterio. Reikėtų atsisėsti prie stalo, pasirūpinti valgymo aplinka, neskaityti telefone ir nežiūrėti į ekranus.
Tuomet organizmas gali susitelkti į maistą, o smegenys siunčia virškinamajam traktui signalus, padedančius išsiskirti virškinamosioms sultims. Kai valgant kartu skaitomi elektroniniai laiškai, sprendžiamos problemos ar vartomas laikraštis, organizmui tenka reaguoti į daugybę dirgiklių, todėl virškinimas gali sutrikti.
Mityba sudaro reikšmingą sveikatos dalį
R. Stukas priminė, kad virškinimo procesas prasideda dar prieš įdedant maistą į burną – pirmiausia jį įvertiname akimis. Matant patiekalą ir juo mėgaujantis, smegenys gauna signalus, o organizmas pasiruošia maistą virškinti ir įsisavinti.
Valgyti reikėtų neskubant ir gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, kad virškinamosios sultys galėtų tinkamai veikti jau sukramtytą maistą. Skubant ir prastai sukramčius, į skrandį patenka didesni kąsniai, todėl virškinimo procesas tampa sudėtingesnis.
Profesorius teigė, kad mitybos reikšmė sveikatai dažnai nepakankamai įvertinama. Apie 50 proc. sveikatos, jo aiškinimu, priklauso nuo gyvensenos, o mityba yra viena jos dalių.
Vertinant vien mitybą, nuo jos tiesiogiai priklauso apie 30 proc. sveikatos. Įtakos turi ne tik pasirenkami produktai, bet ir jų gaminimo būdai bei pats valgymo procesas.
