Vasara Europoje tradiciškai siejama su atostogomis, tačiau daliai gyventojų bent savaitės poilsis išvykus iš namų tebėra per brangus. Tiesa, tokių žmonių dalis per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo.
„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. 27,5 proc. 16 metų ir vyresnių Europos Sąjungos gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų ne namuose. 2015 m. šis rodiklis siekė 35,2 proc., todėl per dešimt metų sumažėjo 7,7 proc. punkto.
Vis dėlto ne visose ES valstybėse padėtis gerėjo. Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje per tą patį laikotarpį padaugėjo žmonių, kuriems atostogos tapo finansiškai neįperkamos.
2025 m. maždaug kas penktas Vokietijos ir Austrijos gyventojas negalėjo sau leisti savaitės atostogų. Vokietijoje tokių žmonių dalis per dešimtmetį išaugo 1,2 proc. punkto, Austrijoje – 0,3 proc. punkto.
Atostogų negali sau leisti beveik trečdalis lietuvių
2025 m. vidutiniškai 28 proc. ES gyventojų neturėjo galimybės išvykti bent savaitei atostogų. Prieš penkiolika metų ši dalis siekė 38,8 proc., o aukščiausią tašką rodiklis buvo pasiekęs 2012 m., kai atostogos buvo neįperkamos 40,5 proc. žmonių. 2019 m. rodiklis sumažėjo iki 28 proc. ir nuo tada iš esmės išliko stabilus.
Skirtingose Europos valstybėse situacija labai nevienoda. 2025 m. žmonių, negalinčių sau leisti savaitės atostogų išvykstant iš namų, dalis svyravo nuo 11 proc. Liuksemburge iki 61 proc. Rumunijoje.
Didelis rodiklis taip pat užfiksuotas Graikijoje – ten atostogauti negali beveik pusė gyventojų, arba 47 proc. Bulgarijoje ir Vengrijoje šis rodiklis siekia po 39 proc., Italijoje – 36 proc.
Lietuva taip pat patenka tarp šalių, kuriose atostogų prieinamumas yra prastesnis: savaitės poilsio sau leisti negali 31 proc. šalies gyventojų.
Mažiausia tokių žmonių dalis, be Liuksemburgo, nustatyta Švedijoje – 12 proc., Nyderlanduose – 13 proc., Danijoje – 14 proc., Slovėnijoje ir Suomijoje – po 15 proc.
Atostogų galimybes stipriai lemia pajamos
Atostogų prieinamumas glaudžiai susijęs su darbo užmokesčiu. Šalyse, kuriose žmonės uždirba mažiau, didesnė gyventojų dalis negali skirti lėšų poilsiui išvykus.
2026 m. liepą didžiausias bruto minimalus mėnesinis atlyginimas Europoje buvo Liuksemburge – 2 771 euras. Šioje šalyje kartu fiksuojama ir mažiausia gyventojų, negalinčių sau leisti atostogų, dalis.
Dar penkiose ES valstybėse minimali alga viršija 2 tūkst. eurų. Airijoje ji siekia 2 391 eurą, Vokietijoje – 2 343 eurus, Nyderlanduose – 2 338 eurus, o Belgijoje MMA gaunantys darbuotojai prieš mokesčius uždirba 2 234 eurus.
Vis dėlto daugumoje ES šalių minimali alga yra arčiau 1 tūkst. nei 1,5 tūkst. eurų. Aštuoniose valstybėse ji nesiekia 1 000 eurų.
Mažiausias minimalus atlyginimas nustatytas Bulgarijoje – 620 eurų. Latvijoje jis siekia 780 eurų, Rumunijoje – 825 eurus. Lietuva pagal MMA patenka į dešimtuką ES valstybių, kuriose minimalūs atlyginimai yra didžiausi – šiuo metu ji siekia 1 153 eurus prieš mokesčius.
Iš analizuotų valstybių 2026 m. pirmąjį pusmetį minimalią algą nacionaline valiuta padidino tik septynios šalys: Rumunija – 6,8 proc., Estija – 6,8 proc., Belgija – 5,8 proc., Graikija – 4,5 proc., Liuksemburgas – 2,5 proc., Prancūzija – 2,4 proc. ir Nyderlandai – 1,9 proc.
Kitose šalyse minimalūs atlyginimai nebuvo keičiami, todėl didesnė infliacija darė didesnį poveikį gyventojų perkamajai galiai. „Eurostat“ skaičiavimu, euro zonoje infliacija nuo sausio iki liepos siekė 3,2 proc. Maltoje ji sudarė 8,2 proc., Kipre – 5,4 proc., Nyderlanduose – 4,7 proc.
Didžioji dalis lietuvių atostogoms numato iki 1 tūkst. eurų
„Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šiemet 68 proc. lietuvių vasaros atostogoms vienam žmogui planuoja išleisti iki 1 tūkst. eurų. Daugiau nei 1 tūkst. eurų poilsiui ketina skirti mažiau nei penktadalis, arba 18 proc., gyventojų.
27 proc. apklaustųjų atostogoms numatė 500–1 tūkst. eurų biudžetą, o 23 proc. planuoja išleisti 200–500 eurų. Dar 14 proc. gyventojų poilsiui skirs 1–2 tūkst. eurų, o daugiau nei 2 tūkst. eurų – 4 proc.
Maždaug kas aštuntas lietuvis dar nėra apsisprendęs dėl vasaros atostogų biudžeto. Kas dešimtas apskritai neplanuoja atostogauti.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška nurodo, kad atostogoms paprastai rekomenduojama skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų. Jei žmogus uždirba šių metų vidutinį atlyginimą – apie 1,4 tūkst. eurų į rankas, jo metinės pajamos sudaro maždaug 17,2 tūkst. eurų. Tokiu atveju atostogų biudžetas galėtų siekti apie 860–1,7 tūkst. eurų.
Tarp mažiausias pajamas, iki 500 eurų per mėnesį, gaunančių žmonių beveik penktadalis neplanuoja atostogauti. Daugiau nei pusė šios grupės atstovų poilsiui ketina skirti ne daugiau kaip 500 eurų.
Mažesnės pajamos ne visada reiškia visišką atostogų atsisakymą. Tarp bedarbių neatostogauti planuoja 14 proc., o didžiausia jų dalis – 35 proc. – vasaros poilsiui numato 200–500 eurų.
Tuo metu tarp daugiausia uždirbančių gyventojų 40 proc. atostogoms ketina skirti daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Lietuviai vis dažniau renkasi Pietų Europą
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad saulės ir šilumos ieškantys lietuviai masiškai vyksta ilsėtis į Pietų Europą. Jo vertinimu, pietinės šalys vis dar pasiūlo patrauklesnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai konkuruoti su jomis tampa vis sunkiau.
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje, o kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus lietuviai perka itin aktyviai.
Keliones į užsienį skatina ir reikšmingai išaugusios gyventojų pajamos. Taip pat pasikeitė kelionių biudžeto struktūra: apsipirkimui skiriama mažesnė dalis pinigų, o daugiau išleidžiama patirtims, maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui.
Prieš du dešimtmečius pirkiniai sudarydavo net 40 proc. kelionės biudžeto, o dabar jų dalis siekia tik 9 proc. Tuo metu laisvalaikio, maisto ir apgyvendinimo išlaidų dalis padidėjo nuo 25 proc. iki 50 proc.
Anot Ž. Maurico, tai rodo, kad Lietuvos keliautojai vis rečiau apsiriboja pasyviu poilsiu paplūdimyje – jie dažniau ieško naujų patirčių ir aktyvesnio laisvalaikio.
