Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas, apžvelgęs Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, išskyrė vasarą ypač aktualią problemą – žmonės vis dar suvartoja nepakankamai vandens. Be to, lietuvių racione trūksta daržovių, o vaisių kartais suvalgoma per daug.
Pasak profesoriaus, šiltuoju metų laiku skysčių poreikis gerokai išauga. Įprastai dažnai kalbama apie maždaug 2 litrus vandens per dieną, tačiau karštą dieną dirbant fizinį darbą lauke, sportuojant ar važiuojant dviračiu jo gali prireikti kur kas daugiau.
R. Stukas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ teigė, kad literatūroje tokiais atvejais nurodoma išgerti net 4–5 litrus vandens. Jis pabrėžė, kad kalbama būtent apie gryną vandenį, o ne arbatą, kavą ar gaiviuosius gėrimus.
Vasarą svarbus ne bet koks skystis
Nors arbata taip pat įskaičiuojama į bendrą per dieną suvartojamų skysčių kiekį, organizmui ypač reikalingas paprastas vanduo. Profesorius aiškino, kad žmogaus organizme procesai vyksta skystoje terpėje, todėl būtina pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu.
Vandens rūšių yra įvairių: mineralinis, mineralizuotas, stalo vanduo. R. Stukas pažymėjo, kad Vilniuje iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas. Kaip stalo vandenį, jo teigimu, geriausia rinktis mineralizuotą arba silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį – tokį, kuris nėra pernelyg sūrus ir neturi ryškaus skonio.
Su prakaitu vasarą netenkama daugiau mineralinių medžiagų, todėl tinkamai pasirinktas vanduo gali padėti papildyti ir jų atsargas.
Po kavos puodelio reikėtų išgerti dvigubai daugiau vandens
Kava, anot profesoriaus, pasižymi diuretiniu poveikiu – ją geriant žmogus dažniau šlapinasi ir praranda daugiau skysčių. Todėl vienam kavos puodeliui reikėtų papildomai išgerti du puodelius vandens. Kofeino yra ir kai kuriose arbatose, tad panaši taisyklė taikoma ir po jų.
Gaivieji gėrimai ir sultys nėra tinkamas vandens pakaitalas
R. Stukas kritiškai įvertino gaiviuosius gėrimus, kuriuose gali būti dirbtinių saldiklių ir sintetinių dažiklių. Jo teigimu, tai sveikatai nepalankūs gaminiai.
Jeigu vasarą norisi vandeniui suteikti skonio, jį galima pagardinti nedideliu kiekiu sulčių – tik tiek, kad atsirastų lengvas aromatas ir minimalus skonis. Tačiau pagrindas turėtų likti vanduo.
Profesorius taip pat nerekomendavo rinktis vaisių sulčių. Mitybos specialistai dabar pataria vaisius ir uogas valgyti, o ne gerti jų sultis. Net ir natūraliai spaudžiant sultis prarandama skaidulų, o jose lieka didelė angliavandenių koncentracija.
Išgėrus stiklinę ar dvi sulčių, gliukozės kiekis kraujyje gali greitai pakilti, o vėliau staigiai nukristi. R. Stuko teigimu, tai nėra gerai kasai. Valgant vaisius, uogas ar daržoves, maistinės medžiagos pasisavinamos lėčiau, todėl neatsiranda tokių ryškių gliukozės svyravimų.
Vaisių vasarą galima suvalgyti ir per daug
Nors vaisiai laikomi naudingu maistu, jų kiekis taip pat turėtų būti saikingas. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose, Šiaurės šalių rekomendacijomis paremtose gairėse nurodoma, kad per dieną reikėtų suvartoti apie 500 gramų vaisių ir daržovių. Maždaug 350 gramų iš šio kiekio turėtų sudaryti daržovės, o vaisiams liktų apie 200 gramų.
Tai prilygtų vienam didesniam arba maždaug dviem mažesniems obuoliams. Profesorius pabrėžė, kad nereikėtų kasdien suvalgyti pusės kilogramo ar kilogramo uogų. Vynuogėse yra daug paprastųjų angliavandenių, todėl jų geriau apsiriboti saujele. Tuo metu juodųjų serbentų, mėlynių ar šilauogių galima suvalgyti daugiau, nes jose mažiau angliavandenių ir daugiau kitų naudingų medžiagų.
Daržovių kiekis, pasak R. Stuko, praktiškai neribojamas, tačiau Lietuvos gyventojai vis tiek dažniausiai nesuvartoja rekomenduojamos jų normos. Vaisių kai kada suvalgoma net per daug.
Svarbu atsižvelgti ir į konkretaus vaisiaus sudėtį. Pavyzdžiui, viena kriaušė, profesoriaus teigimu, gali prilygti maždaug trims obuoliams, nes kriaušėse yra daugiau cukrų ir jos saldesnės.
Dėl didesnio angliavandenių kiekio vaisių nereikėtų valgyti vėlai vakare. Pirmoje dienos pusėje, kai žmogus aktyvesnis, jų suteiktą energiją lengviau sunaudoti. Vakare, sėdint, žiūrint televizorių ar skaitant, energijos poreikis mažesnis.
Ar rytą verta pradėti nuo šilto vandens?
Profesorius sutiko, kad atsikėlus išgerta stiklinė šiek tiek pašildyto vandens gali būti naudinga, tačiau universalaus patarimo visiems nėra. Kai kurie žmonės renkasi ir lengvai citrina parūgštintą vandenį, o kiti jo gerti nenori.
Vandeniui patekus į skrandį, gali šiek tiek suaktyvėti virškinamųjų sulčių sekrecija. Tai gali būti naudinga valgant pusryčius, nes maistas geriau įmirksta. Vis dėlto išgėrus per daug vandens, virškinamosios sultys gali praskysti, todėl pusryčiai kai kuriems žmonėms virškinami sunkiau.
R. Stukas patarė atsižvelgti į individualią savijautą. Ar toks įprotis žmogui tinka, galima spręsti pagal tai, kaip jaučiamasi po pusryčių – ar atsiranda energijos, ar, priešingai, jaučiamas sunkumas ir įspūdis, kad maistas užsistovėjo.
