Senstant visuomenei valstybėms vis sunkiau užtikrinti, kad pensijų sistema išliktų tvari. Vienas iš svarstomų sprendimų – pensinio amžiaus didinimas. Ši tema aktuali ne tik kitoms Europos šalims, bet ir Lietuvai.
Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Artimiausiais metais sprendimo gali neprireikti
D. Dundulis pensinio amžiaus ilginimą šiuo metu vertina neigiamai. Jo teigimu, gyventojų sveiko gyvenimo trukmė kol kas nesudaro pagrindo tokiam sprendimui. Vis dėlto jis beveik neabejoja, kad ateityje ši problema taps neišvengiama.
Pasak jo, po metų ar dvejų pensinio amžiaus didinti veikiausiai nereikės, tačiau maždaug po 10 metų šį klausimą gali tekti svarstyti itin rimtai.
D. Dundulis taip pat teigė, kad laiką, kada reikės imtis tokio sprendimo, būtų galima atitolinti mažinant valdininkų skaičių.
Skaičiuoti reikėtų ne tik atlyginimus
Pašnekovas pripažino, kad nėra aišku, ar mažesnis valdininkų ir Seimo narių skaičius leistų sutaupyti pakankamai lėšų. Tai esą priklausytų nuo vertinamo laikotarpio: po 40 metų demografiją numatyti sudėtinga, tačiau per 20 metų problemą būtų galima atidėti.
Jo manymu, pirmiausia būtina tiksliai įvertinti, kur išleidžiami pinigai. Reikėtų skaičiuoti ne tik politikų ir tarnautojų atlyginimus, bet ir neefektyvias išlaidas, pavyzdžiui, statybas, kurių kaina būna dvigubai ar trigubai didesnė, taip pat ilgai trunkančius projektus.
D. Dundulis atkreipė dėmesį ir į kelių remontą. Jo pastebėjimu, kai kur keliai aptverti tvoromis, tačiau darbai tuo metu nevyksta. Tokius objektus vis tiek reikia prižiūrėti, todėl jie brangiai kainuoja, nors realiai nėra naudojami.
Jo teigimu, kelininkams reikėtų skirti tiek objektų, kiek jie pajėgia greitai užbaigti, o tik tada pereiti prie kitų. Dabar, pasak jo, vienais metais kelių remontui skiriama labai mažai darbų, kitais – itin daug. Rangovai tokiam staigiam augimui nepasirengę.
D. Dundulis svarstė, kad sveikas darbų apimties augimas tikriausiai neturėtų viršyti 20 proc. Jei tikimasi, kad per metus bus atlikta 30–50 proc. daugiau darbų, toks planas esą nėra realus. Pinigų galima išleisti daugiau, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad bus atlikta daugiau darbų – jie gali tiesiog pabrangti.
Ekonomistas siūlo rinktis laipsnišką kelią
M. Dubnikovas teigė, kad diskusija apie pensinį amžių yra reikalinga, tačiau pats klausimas neturėtų būti sprendžiamas staigiai. Jo manymu, reikėtų vadovautis ilgalaikiu ir nuosekliu modeliu.
Lietuvoje pensinis amžius iki šiol kasmet buvo ilginamas po pusmetį. Galiausiai vyrų ir moterų pensinis amžius susivienodino ties 65 metais, o vėliau šis procesas sustojo.
Dabar dažniausiai svarstomi keli variantai: palikti 65 metų ribą, pereiti prie 67 metų, kaip matyti daugelyje Europos šalių, arba ilguoju laikotarpiu siekti 70 metų. Tačiau staigus sprendimas kiekvienai jį priėmusiai Vyriausybei būtų politiškai itin rizikingas, nes tokį sprendimą priėmusiai valdžiai laimėti rinkimus būtų praktiškai neįmanoma.
Ekonomistas siūlė grįžti prie nuoseklaus didinimo principo. Pavyzdžiui, artimiausius 10 metų pensinį amžių kasmet būtų galima ilginti po du mėnesius ar panašų laikotarpį. Taip per dešimtmetį būtų galima priartėti prie 67 metų ribos.
Palaipsnis ilginimas esą būtų mažiau skausmingas
M. Dubnikovo vertinimu, laipsniškas pensinio amžiaus didinimas leistų ne tik išvengti staigaus pokyčio, bet ir atlaisvintų dalį lėšų. Bendras pensijų fondas būtų dalijamas mažesniam žmonių skaičiui, todėl tai galėtų prisidėti ir prie pensijų didinimo.
Jis taip pat pabrėžė demografijos svarbą. Pastaruosius trejus metus į Lietuvą grįžtančių lietuvių buvo daugiau nei išvykstančių. Pastaraisiais metais į šalį sugrįždavo apie 10 tūkst. lietuvių, kurie čia pasilieka, nes gyvenimą Lietuvoje vertina kaip gerą ir geresnį nei užsienyje. M. Dubnikovas tai įvardijo kaip potencialą.
Jo teigimu, kasmet pensinį amžių padidinus vienu ar dviem mėnesiais, pokytis nebūtų toks skausmingas, tačiau padėtų sutaupyti dalį biudžeto lėšų.
Ekonomistas taip pat sutiko, kad valdininkų skaičių greičiausiai būtų galima mažinti. Vis dėlto, jo manymu, svarbu vertinti ne vien darbuotojų atlyginimus ar darbo vietų išlaikymą, bet ir tai, kaip panaudojamos jų administruojamos lėšos.
Pasak M. Dubnikovo, biudžetai viršija 20 milijardų, todėl jie gerokai didesni už valdininkų atlyginimams skiriamas sumas. Pirkimų ar kitų vadybininkų išlaikymas skaičiuojamas milijonais, tačiau pagrindinis klausimas – ar visos numatytos lėšos panaudojamos tinkamai.
Jis pabrėžė, kad efektyvesnis išlaidų valdymas galėtų padėti daugiau pinigų palikti gyventojų ir verslo kišenėse bei galbūt išvengti dalies mokesčių didinimo, prie kurio, jo manymu, tikriausiai teks artėti.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
