Rūpinimasis lauke gyvenančiomis katėmis savaime nėra smerktinas, tačiau netinkamai organizuojamas šėrimas gali tapti konfliktų su kaimynais priežastimi. Prie daugiabučio ar jo laiptinėje besibūriuojantys gyvūnai, teršiamos bendrosios patalpos ir paliekami maisto likučiai gyventojams dažnai kelia nepasitenkinimą.
Į naujienų portalo tv3.lt klausimus, ar už kačių šėrimą daugiabučio aplinkoje gali grėsti atsakomybė, atsakė teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Vienkartinis pašėrimas nėra tas pats, kas nuolatinė vieta
R. Joskaudienė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad daugiabučių kiemuose gyvenančios katės nelaikomos laukiniais gyvūnais. Tai gali būti bešeimininkės katės, kurių savininkas nežinomas arba apskritai neegzistuoja, taip pat bepriežiūrės katės, turinčios savininką, tačiau jo neprižiūrimos.
Vien tai, kad gyvūnas vaikšto lauke, dar nereiškia, jog jis yra niekieno. Teisininkė pabrėžė, kad Lietuvoje nėra vieno absoliutaus draudimo bet kokiomis aplinkybėmis šerti lauke gyvenančias kates. Vis dėlto konkrečią gyvūnų laikymo, bešeimininkių gyvūnų priežiūros ir šėrimo tvarką nustato savivaldybės taisyklės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat nurodo, kad kiekviena savivaldybė turi savo teritorijoje galiojančias gyvūnų laikymo taisykles. Todėl atsakymas priklauso nuo konkrečios savivaldybės, vietos, kurioje šeriama, ir pasirinkto šėrimo būdo.
Esminis skirtumas – ar gyvūnas pašeriamas kartą, ar savavališkai įrengiama nuolatinė šėrimo vieta. Savivaldybių taisyklėse gali būti ribojamas bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų šėrimas bendrojo naudojimo vietose, pavyzdžiui, prie įėjimų į pastatus, balkonuose ar kitose tam neskirtose teritorijose.
Vilniuje bešeimininkių kačių priežiūra siejama su suderinta jų kastravimo programa ir oficialiai nustatyta šėrimo vieta. Jai parinkti taikomi atstumo, teritorijos savininko sutikimo ir kiti reikalavimai.
Pasak R. Joskaudienės, noras pasirūpinti gyvūnu nėra neteisėtas, tačiau tai turėtų būti daroma laikantis savivaldybės nustatytos tvarkos. Geriausia išeitis – naudotis oficialia bešeimininkių kačių sterilizavimo ir priežiūros programa.
Kada dėl kačių šėrimo gali kilti teisinių problemų?
Situacija tampa sudėtingesnė, kai prie daugiabučio įėjimo nuolat paliekami dubenėliai, dėžės, maistas ar įrengiamos kačių slėptuvės. Tokiu atveju pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam priklauso teritorija, kurioje įrengta šėrimo vieta.
Jei tai savivaldybės arba valstybės žemė, taikomos tos teritorijos savininko ir savivaldybės nustatytos taisyklės. O daugiabučio bendrojo naudojimo teritorija ar patalpos negali būti vieno gyventojo nuolat naudojamos vien jo nuožiūra.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.75 ir 4.85 straipsnius sprendimai dėl tokių objektų valdymo ir naudojimo priimami bendraturčių nustatyta tvarka, paprastai – savininkų balsų dauguma.
Todėl vienas gyventojas neturi besąlyginės teisės bendrojoje teritorijoje savavališkai įrengti ilgalaikę kačių šėrimo vietą ar slėptuvę.
Atsakomybės rizika ypač išauga, jei po šėrimo lieka nesuėsto maisto ir pakuočių, teršiama aplinka, sklinda kvapas, pritraukiami graužikai ar kiti gyvūnai, apsunkinamas praėjimas arba pažeidžiami kitų butų savininkų teisėti interesai.
Jeigu dėžės, slėptuvės ar kiti daiktai laikomi laiptinėje, koridoriuje arba šalia evakuacinio išėjimo, papildomai taikomi gaisrinės saugos reikalavimai. Bendrojo naudojimo laiptinėse ir koridoriuose draudžiama laikyti degias medžiagas bei daiktus, trukdančius žmonėms evakuotis. Tokiais atvejais namo administratorius gali pareikalauti daiktus nedelsiant pašalinti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
