Teisininkė R. Joskaudienė aptarė skaitytojos aprašytą situaciją: gamybos patalpose darbuotojai privalo dėvėti kaukes ir ilgas kelnes, langų bei durų atverti negalima, kondicionieriai neveikia, o vandens laikyti darbo vietoje neleidžiama. Tuo metu termometrai rodo 32–33 °C, nors žmonės dirba fizinį darbą.
R. Joskaudienės teigimu, tokios aplinkybės nėra vien nepatogumas dėl vasariškų orų. Karštis darbo vietoje laikomas profesinės rizikos veiksniu, kurį darbdavys turi įvertinti, pašalinti arba kiek įmanoma sumažinti.
Leistina temperatūra priklauso nuo darbo pobūdžio
Vienos visoms profesijoms taikomos maksimalios temperatūros ribos nėra. Pagal Lietuvos higienos normą HN 69:2003 reikalavimai priklauso nuo metų laiko, fizinio krūvio, oro drėgmės ir oro judėjimo greičio.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad šiltuoju metų laikotarpiu lengvą darbą, pavyzdžiui, biure, dirbančiose patalpose temperatūra neturėtų viršyti 28 °C, o sunkaus fizinio darbo atveju – 26 °C. Todėl 32–33 °C, ypač kai darbuotojai fiziškai dirba ir dėvi apsauginius drabužius, gali reikšti, kad leistinos ribos viršytos.
Vis dėlto vien įprasto sieninio termometro parodymai nėra oficialus profesinės rizikos vertinimas. Gavęs informaciją apie aukštą temperatūrą, darbdavys negali jos ignoruoti – būtina atlikti kompetentingus darbo aplinkos matavimus.
Neveikiantis kondicionierius nėra pasiteisinimas
Teisės aktai neįpareigoja darbdavio naudoti būtent kondicionierių, tačiau jis privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos būtų saugios ir nekenktų darbuotojų sveikatai.
Todėl argumentai, jog kondicionierius sugedo, langų atverti negalima arba patalpose pastatyti ventiliatoriai, savaime neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės.
Reikia vertinti bendrą karščio, fizinio krūvio, kaukių ir apsauginių drabužių poveikį, išmatuoti temperatūrą, drėgmę ir oro judėjimo greitį. Taip pat turi būti sutvarkytos vėdinimo ar vėsinimo sistemos arba pritaikytos kitos veiksmingos priemonės.
Darbuotojams turėtų būti suteikiama galimybė pailsėti vėsesnėje vietoje, sumažintas fizinis krūvis ar darbo tempas, o prireikus – organizuojamas darbuotojų keitimas darbo vietose.
Darbdavys taip pat turi pasirūpinti pakankamu ir lengvai pasiekiamu geriamuoju vandeniu. Jei dėl gamybos ar higienos reikalavimų buteliuko negalima laikyti šalia įrenginio, turi būti numatyta speciali vieta, kur darbuotojai galėtų atsigerti. Draudimas laikyti vandenį gamybos zonoje negali faktiškai užkirsti kelio atsigerti visos pamainos metu.
Specialios pertraukos įskaičiuojamos į darbo laiką
Dirbant sunkų fizinį darbą arba profesinės rizikos veiksniams viršijant nustatytas normas, darbuotojams turi būti suteikiamos specialios pertraukos.
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, jų dažnumas priklauso nuo rizikos lygio, tačiau pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Per aštuonių valandų pamainą bendra jų trukmė turi sudaryti bent 40 minučių.
Specialiosios ir fiziologinės pertraukos įskaičiuojamos į darbo laiką, todėl dėl jų darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas. Tačiau vien pertraukų nepakanka – jos negali pateisinti nuolatinio darbo 33 °C temperatūroje. Pirmiausia turi būti mažinama pati profesinė rizika.
Apsaugos priemonių atsisakyti savavališkai negalima
Jeigu kaukės, ilgi drabužiai ar kitos apsaugos priemonės reikalingos dėl technologinio proceso ir darbo vietoje esančių pavojų, darbuotojas negali jų tiesiog atsisakyti.
Kita vertus, darbdavys turi nustatyti tinkamas jų naudojimo sąlygas ir trukmę, atsižvelgdamas į profesinės rizikos vertinimą, darbo vietos ypatumus bei pačių priemonių savybes. Jis negali reikalauti dėvėti kaukę ir tuo pačiu liepti darbuotojui tiesiog kentėti karštį – darbas turi būti organizuojamas taip, kad bendras apsaugos priemonių ir aukštos temperatūros poveikis nekeltų pavojaus sveikatai.
Kada darbuotojas gali atsisakyti dirbti?
Darbo kodekso 159 straipsnis suteikia darbuotojui teisę atsisakyti dirbti, jei kyla grėsmė jo saugai ar sveikatai. Pagrįstas atsisakymas negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu.
Vis dėlto nereikėtų tiesiog išeiti iš darbo vietos nieko nepaaiškinus. Darbuotojas turėtų užfiksuoti temperatūrą, datą, laiką, konkrečią darbo vietą ir sveikatos būklę. Apie pavojų būtina nedelsiant raštu informuoti padalinio vadovą ir darbdavį, pareikalauti skubių apsaugos priemonių bei oficialių mikroklimato matavimų.
Jeigu darbdavys nereaguoja, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Pajutus galvos svaigimą, stiprų silpnumą, pykinimą, orientacijos ar sąmonės sutrikimus, darbą būtina nutraukti ir kreiptis medicininės pagalbos.
Už saugias sąlygas atsako darbdavys
R. Joskaudienė priminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad pareiga darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas yra absoliuti. Net jei darbdavys pasitelkia išorinį darbuotojų saugos specialistą, galutinė atsakomybė išlieka jo.
Darbuotojas neprivalo savo sveikata kompensuoti sugedusio kondicionieriaus, netinkamo vėdinimo ar darbdavio sprendimo nesiimti veiksmų. 32–33 °C temperatūra, fizinis darbas, apsauginė apranga ir realios galimybės atsigerti ar atsivėsinti nebuvimas nėra įprastos vasaros darbo sąlygos – tai situacija, kurią darbdavys turi spręsti nedelsdamas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
