ELTA apžvelgia svarbiausias rugpjūčio 18-osios naujienas Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos įvykiai
LRT radijas pranešė, kad birželį Baltarusijoje buvo sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis Vytautas Slankauskas. Kaimyninėje šalyje jis vadovavo austrų kapitalo medienos perdirbimo bendrovei „HS Belacon“. Užsienio reikalų ministerija informavo, jog apie sulaikymą buvo pranešta Lietuvos ambasadai Baltarusijoje.
Skelbiama, kad V. Slankauskas kaltinamas nekokybiškų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. LRT radijo duomenimis, medienos perdirbimo pramonę Baltarusijoje prižiūri Aliaksandras Lukašenka. URM dar kartą paragino Lietuvos piliečius į Baltarusiją nevykti, o šiuo metu ten esančius žmones – kuo skubiau išvykti.
Vyriausybės nutarimo projekte numatyta rugpjūčio 19 d. iš pareigų atleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Rustamą Liubajevą. Dokumentas parengtas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro teikimą ir rugpjūčio 17 d. sudarytą šalių susitarimą, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti Vyriausybė.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius teigė, kad R. Liubajevas pasirinko, jo vertinimu, pasieniečių tarnybai geriausią sprendimą. Pasak patarėjo, nėra požymių, jog tai būtų asmeninis susidorojimas. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjungos atsistatydinimą įvertino palankiai, tačiau pasiūlė keisti tarnybinio ginklo naudojimo tvarką. Jų teigimu, pareigūnai turi aiškiai žinoti, kad pavojingomis ar ekstremaliomis aplinkybėmis gali panaudoti ginklą.
URM vertina Seimo nario Arvydo Anušausko siūlymą Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą sutrumpinti iki 6 valandų. M. Česnulevičius sakė nematantis pagrindo šiam pasiūlymui prieštarauti, nes trumpesnis buvimo laikas galėtų sumažinti galimų pažeidimų skaičių. Jo vertinimu, tokia priemonė nepažeistų Rusijos piliečių orumo.
Po apsilankymo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai prabilo apie spragas strateginių objektų apsaugoje. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad apsaugą būtina stiprinti. NSGK narys Dainius Gaižauskas pabrėžė, jog ankstesni incidentai rodo Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą NATO šalių viduje, todėl reikalingas ne tik pasirengimas išorinėms grėsmėms, bet ir didesni Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų pajėgumai.
Nors dalis informacijos apie strateginių objektų apsaugą yra įslaptinta, D. Gaižausko vertinimu, komiteto nariams pristatytos priemonės nėra pakankamos. Komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad institucijų pasirengimas galimoms grėsmėms galėtų būti geresnis. Jo nuomone, viena iš silpnųjų vietų – kritinės infrastruktūros apsauga nuo grėsmių iš oro.
Lietuvos verslo aktualijos
Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu pradėjo dirbti naujos ketverių metų kadencijos Lietuvos oro uostų valdyba. Į tris nepriklausomų narių vietas atrinkti Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius. Atranką vykdė personalo paieškos bendrovė „Master Class LT“, joje dalyvavo 67 kandidatai.
Susisiekimo ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas Eltai nurodė, kad ketvirtojo nepriklausomo valdybos nario atranka dar nesibaigė. Savininko interesams valdyboje atstovaus Susisiekimo ministerijos Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė. Ministerija paskirstė atsakomybes: O. Laneckij kuruos strateginį planavimą ir aviaciją, J. Abromavičienė – projektų valdymą, o M. Šukevičius – finansus ir auditą.
Kovą buvo paskelbta, kad tuometis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas paliks šalių susitarimu. Po dviejų savaičių ministerija pranešė apie naujos valdybos formavimą. S. Bartkus iš pareigų pasitraukė liepos 3 d., o ankstesnė LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d.
Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad Lietuva neketina pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir laikinai mažinti PVM degalams. Jo vertinimu, tokia priemonė valstybei būtų pernelyg brangi, todėl pirmiausia bus ieškoma nemokestinių būdų kuro kainoms suvaldyti. Lenkijoje 8 proc. PVM tarifas degalams taikomas dvi savaites – iki rugpjūčio 31 d. – ir valstybei kainuos 115 mln. eurų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pareiškė, kad didelis Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ skrydžių skaičiaus mažinimas Lietuvoje būtų skausmingas šalies verslui ir susisiekimui. Vis dėlto kol kas neaišku, ar toks scenarijus išsipildys, o „airBaltic“ sunkumai nebūtinai reikštų ženklų skrydžių pasiūlos sumažėjimą Lietuvoje.
Pasak A. Romanovskio, į regiono rinką tokiu atveju galėtų aktyviau ateiti kiti vežėjai, pavyzdžiui, Lenkijos LOT. Jis pabrėžė, kad oro susisiekimas verslui yra itin svarbi infrastruktūra, todėl valstybė turėtų būti pasirengusi įvairiems „airBaltic“ veiklos scenarijams. Situaciją, jo nuomone, turėtų stebėti Susisiekimo ministerija ir jai pavaldūs Lietuvos oro uostai, galintys skatinti bei pritraukti naujus skrydžius.
LVK vadovas taip pat sakė iš Vyriausybės išgirdęs pažadą peržiūrėti šalies mokesčių sistemos spragas. Kartu jis kėlė klausimą, ar įsipareigojimas neįvesti naujų mokesčių nereiškia galimybės didinti jau taikomus tarifus. Verslo atstovas teigiamai vertino premjero ir finansų ministro pažadus, tačiau nerimavo dėl neigiamo šiemet įsigaliojusios reformos poveikio biudžeto surinkimui.
A. Romanovskio teigimu, mokesčių reforma buvo „pakankamai agresyvi“, todėl verslas tikisi sprendimų, kurie sumažintų jam tenkančią naštą. Jis taip pat sakė, kad iš premjero sulaukta patikinimo, jog verslas „nebus išmestas už durų“, o su jo atstovais bus tariamasi svarbiausiais klausimais.
Konkurencijos taryba leido Ispanijos bendrovei „Nuevo Agora Centro De Estudios“ įsigyti visas Austėjos Landsbergienės valdomo Karalienės Mortos mokyklos ir vaikų darželių tinklo „Vaikystės sodas“ akcijas bei perimti vienvaldę įmonių kontrolę. Sandorio vertė neskelbiama.
„Nuevo Agora Centro de Estudios“ Lietuvoje nevykdo veiklos. Jos kontrolė priklauso investicinėms bendrovėms „Providence Equity Partners“ ir „Wendel“. Šių įmonių kontroliuojamos bendrovės Lietuvoje teikia telefono ryšio, televizijos ir radijo programų transliavimo, reklamos, skaitmeninių mokymosi platformų bei edukacinių technologijų, konsultavimo, nuotolinio mokymo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo paslaugas.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Kauno apygardos teismas atmetė už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteisto Remigijaus Jakščio advokatų prašymą išteisinti jį dėl vieno jaunuolio tvirkinimo. Teismas taip pat nesutiko atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Bylos duomenimis, nusikaltimai įvykdyti 2018–2020 metais. R. Jakštys žinojo, kad nukentėjusiesiems buvo 14–15 metų, tačiau jų atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. Teisėjų kolegija nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti bylos duomenys.
Ištaisius pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą, galutinė R. Jakščiui skirta bausmė sumažinta nuo 4 metų ir 3 mėnesių iki 3 metų 8 mėnesių. Nuosprendis įsiteisėjo iš karto, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. R. Jakštys neseniai tapo pirmuoju seksualiniais nusikaltimais nuteistu asmeniu, kuriam pritaikytas lygtinis paleidimas – jis ir jo advokatai bylą laimėjo Konstituciniame Teisme. Pagal naujausią teismo sprendimą nuteistajam gali tekti grįžti į kalėjimą.
Kauno apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba galės aiškintis, kam priklauso 11 banko kortelių, kurių kvitus savivaldybei pateikė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Tokį prokuroro Dariaus Valkavičiaus prašymą patenkino Vilniuje bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas.
Kauno apygardos prokuratūra apskundė pirmosios instancijos sprendimą ir siekia, kad politikė būtų nuteista. Kauno apygardos teismas ją buvo išteisinęs, tačiau prokuratūra prašo pripažinti ilgametę Birštono merę kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Bylos duomenimis, už degalus Birštono vadovė atsiskaitė 27 banko kortelėmis. Į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų sūnų, marčios, tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios jos sesers kuro čekiai.
Ikiteisminio tyrimo metu STT nepavyko nustatyti visų kortelių savininkų – 11 jų liko nežinomi. Prokuroras teigė, kad dėl degalines aptarnavusių įmonių veiklos specifikos kai kurių savininkų nustatyti nepavyko, tačiau dabar, pritaikius kitą paieškos būdą, tai gali būti įmanoma. Teisėjų kolegija nusprendė, kad kortelių savininkų tapatybė yra svarbi bylai, todėl prašymą patenkino. Nustačius šiuos asmenis, jie būtų kviečiami į teismą.
Užsienio aktualijos
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas, reaguodamas į Maskvos grasinimus, pareiškė, kad jo šalis ir toliau visiškai rems Ukrainą kare su Rusija. Tai įvyko pasirodžius pranešimams, kad britų gamybos dronai pirmą kartą smogė taikiniams žemyninėje Rusijos dalyje.
Jungtinės Karalystės ambasada apkaltino Londoną sąmoningu Ukrainos krizės eskalavimu, siekiu suvaržyti Rusiją ir per tarpininkus jai padaryti kuo daugiau žalos, taip pat pagrasino padariniais. Į tai anksčiau reagavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, pabrėžusi, kad šalis stovi „petys į petį su Ukraina“ ir toliau tieks įrangą, reikalingą jos gynybai nuo „neteisėtos Putino invazijos“.
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris nebus atvertas, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano reikalavimų. Tarp jų jis nurodė blokados panaikinimą, naftos sankcijų atšaukimą ir užsienyje įšaldyto Irano turto grąžinimą. Šie reikalavimai buvo įtraukti į birželį sudarytą, bet vėliau žlugusį Irano ir JAV susitarimo memorandumą dėl paliaubų.
Iranas nuo karo pradžios vasario 28 d. kontroliuoja strategiškai svarbų sąsiaurį, kuriuo driekiasi pasauliui gyvybiškai svarbus energijos tiekimo maršrutas. Teheranas reikalauja, kad laivai gautų leidimą plaukti ir sumokėtų tranzito mokesčius, tačiau Vašingtonas bei kelios regiono šalys su tuo nesutinka.
Estijos prokurorai tiria, ar savaitgalį Taline kilęs gaisras „Milrem Robotics“ naudojamame pastate galėjo būti padegimas. Šeštadienį vietos gyventojas prie pastato pastebėjo įtartiną veiklą ir apie ją pranešė Skubiosios pagalbos centrui.
Estijos generalinė prokurorė Astrid Asi antradienį patvirtino, kad nustatyti įtariamieji, taip pat neatmetama sabotažo versija. Estijos vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas sakė, kad grėsmės lygis šalyje pastaraisiais metais nepasikeitė. Jo teigimu, Rusijos keliama egzistencinė grėsmė Estijai yra ilgalaikė.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
