Ar kvepalų sudedamosios dalys per kaklo odą gali pasiekti skydliaukę, sutrikdyti hormonų veiklą ar net padidinti vėžio riziką? Dabartiniai moksliniai duomenys tokio scenarijaus nepatvirtina.
Įrodymų, kad kvepalai nukreipiami į skydliaukę, nėra
Nors viešojoje erdvėje pasigirsta įspėjimų apie galimą hormonų sistemos trikdymą ir ilgalaikį cheminių medžiagų poveikį, nėra įrodymų, kad kvepalų purškimas ant kaklo pažeistų skydliaukę.
Ant kaklo patekusios kvepalų medžiagos nėra automatiškai nukreipiamos į šalia esančią liauką ir skydliaukė negauna didesnės jų dozės vien dėl to, kad produktas naudojamas šioje kūno vietoje.
Skydliaukė – drugelio formos liauka apatinėje priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina hormonus, padedančius reguliuoti organizmo energijos naudojimą, tačiau nuo odos ją skiria keli jungiamojo audinio ir raumenų sluoksniai.
Kaip medžiagos prasiskverbia per odą?
Oda atlieka apsauginio barjero funkciją. Ant jos patekusi medžiaga gali išgaruoti, likti paviršiuje, prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius arba patekti į kraujotaką.
Absorbuojamas kiekis priklauso nuo cheminės medžiagos savybių, jos koncentracijos ir mišinio, odos būklės, pasirinktos kūno vietos, dozės bei kontakto trukmės.
Nors kūno vieta gali turėti įtakos medžiagos pasisavinimui, patekimas į kraujagysles nereiškia, kad cheminė medžiaga bus pristatyta būtent į greta esantį organą. Tas pats galioja ir įkvėpus purškiamos kosmetikos dalelių – nėra pagrindo manyti, kad purškiant kaklą skydliaukė patirtų išskirtinį poveikį.
Ftalatai kelia daugiausia diskusijų
Susirūpinimas dėl galimo kvepalų poveikio hormonams dažnai siejamas su ftalatais. Tai įvairių cheminių junginių grupė, kurios medžiagos naudojamos skirtingai ir neturi vienodo poveikio.
Dietilftalatas (DEP) kvepaluose buvo naudojamas kaip tirpiklis ir kvapo fiksatorius, o kiti ftalatai dažniau pasitelkiami plastikams lankstinti. Todėl vieno junginio tyrimų rezultatų negalima automatiškai taikyti visai ftalatų grupei.
2024 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje išnagrinėta 17 tyrimų, kuriuose dalyvavo 5616 vaikų ir paauglių. Tyrėjai aptiko sąsajų tarp ftalatų poveikio ir kai kurių skydliaukės hormonų koncentracijos, tačiau kitų hormonų rezultatai buvo nevienodi.
Šiuose tyrimuose vertintas bendras ftalatų poveikis iš įvairių šaltinių, o ne kvepalų naudojimas ant kaklo. Be to, jie neįrodo, kad ftalatai sukėlė skydliaukės ligas.
Kvepalai gali būti vienas ftalatų poveikio šaltinių
Tyrime, kuriame dalyvavo 337 moterys, kvepalus naudojusių dalyvių šlapime nustatyta daugiau monoetilftalato – DEP skilimo produkto.
Rezultatai leidžia manyti, kad kvepalai gali būti vienas iš DEP poveikio šaltinių, tačiau tyrime nebuvo vertinama nei skydliaukės būklė, nei kvepalų naudojimo vieta.
Endokrininę sistemą ardanti medžiaga apibrėžiama kaip išorinė medžiaga, galinti pakeisti hormoninės sistemos veiklą ir sukelti neigiamą poveikį. Vis dėlto riziką lemia konkretus junginys, jo dozė, patekimo į organizmą būdas, poveikio trukmė ir kitos aplinkybės.
Tai, kad medžiaga laboratorijoje gali veikti hormonų sistemą, savaime nereiškia, kad tokį patį poveikį žmogui sukels įprastai naudojami kvepalai. Pakartotinis jų naudojimas taip pat nebūtinai reiškia medžiagų kaupimąsi organizme: ftalatai suskaidomi į skilimo produktus ir gana greitai pašalinami su šlapimu.
Realesnė rizika – odos sudirginimas
Daug daugiau patikimų duomenų sukaupta apie kvepalų poveikį odai, o ne skydliaukei.
Viena pagrindinių rizikų – alerginis kontaktinis dermatitas. Tai niežtintis, uždegiminis bėrimas, atsirandantis organizmui sureagavus į konkrečią medžiagą. Mokslinėje apžvalgoje apskaičiuota, kad alergija kvapiosioms medžiagoms gali pasireikšti maždaug 0,7–2,6 proc. žmonių.
Įsijautrinus konkrečiai kvepalų sudedamajai daliai, vėlesnis kontaktas su ja gali sukelti niežėjimą ir į egzemą panašų paraudusį bėrimą. Kvepalai odą gali sudirginti ir tada, kai alergijos nėra.
Jeigu bėrimas kartojasi arba ilgai nepraeina, priežastį gali padėti nustatyti alergologiniai odos lopo mėginiai.
Saulės spinduliai gali sustiprinti kai kurių medžiagų poveikį
Kai kurios kvapiosios medžiagos, veikiamos ultravioletinių spindulių, gali sukelti fototoksinę reakciją. Ji primena nudegimą saulėje ir išsivysto cheminės medžiagos bei UV spindulių sąveikos metu.
Tyrimai parodė, kad bergamočių aliejus, kuriame yra šviesai jautrių cheminių medžiagų, veikiamas UVA spindulių gali sukelti tokią reakciją. Tačiau riziką lemia medžiagos koncentracija ir ultravioletinių spindulių dozė, todėl šių rezultatų negalima taikyti visiems kvepalams.
Ilgalaikis buvimas saulėje laikomas pagrindine Civatte poikilodermijos priežastimi. Dėl šios būklės kaklo šonuose gali atsirasti rausvai rudų pakitimų, suplonėti oda ir išryškėti smulkios kraujagyslės.
Nedidelis tyrimas, kuriame dalyvavo 32 pacientai, parodė, kad kai kuriems žmonėms prie šios būklės galėtų prisidėti alergija kvapiosioms medžiagoms, tačiau neįrodyta, kad ją sukelia būtent kvepalai.
Kvapas gali išprovokuoti migreną
Kai kuriems žmonėms kvepalai tampa migrenos priepuolio dirgikliu. Viename klinikiniame tyrime migrena sergantys dalyviai kvepalus dažnai nurodė tarp kvapų, kurie, jų manymu, išprovokuodavo priepuolius.
Vis dėlto tyrimas buvo paremtas pačių pacientų prisiminimais. Todėl jis negali tiksliai parodyti, kokiai daliai visų migrena sergančių žmonių kvepalai sukelia priepuolius, ir neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio.
Ar verta atsisakyti kvepalų ant kaklo?
Turimi moksliniai duomenys nerodo, kad daugumai žmonių dėl skydliaukės reikėtų specialiai vengti purkšti kvepalus ant kaklo. Taip pat nėra įrodymų, kad kvepalų naudojimas sukeltų vėžį.
Tačiau jeigu po kvepalų naudojimo oda ima deginti, niežėti, parausta ar pasidengia bėrimu, jų ant odos nebevertėtų purkšti. Jei reakcija kartojasi arba nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Užrašas „natūralūs“ negarantuoja, kad produktas bus švelnesnis odai – alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti ir eteriniai aliejai. Taip pat žyma „be ftalatų“ savaime nereiškia, kad konkretus produktas yra saugesnis.
Mokslininkams dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį ir pasikartojantį įvairių kvapiųjų medžiagų mišinių poveikį. Tačiau šiuo metu nėra duomenų, jog kvepalų purškimas ant kaklo suteiktų jų sudedamosioms dalims išskirtinį kelią į skydliaukę.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
