Atėjus vasarai žmonės dažnai sau pažada nuo pirmadienio maitintis griežčiau, iki atostogų numesti kelis kilogramus ar šį mėnesį pagaliau „susiimti“. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad problema nėra noras geriau pasirūpinti savo kūnu. Rizika atsiranda tuomet, kai siekiama jį skubiai „sutvarkyti“ per kelias savaites. Toks kelias neretai baigiasi alkiu, kaltės jausmu ir sugrįžusiu svoriu.
Pasak E. Gavelienės, kūnas neturėtų būti vertinamas kaip sezoninis projektas, kurį galima pakeisti prieš atostogas, o vėliau vėl pamiršti. Svarbiau klausti ne to, kaip greičiau numesti kelis kilogramus, bet kaip pasirūpinti sveikata, energija, gera savijauta ir kokybišku miegu.
Greitas rezultatas gali įstumti į užburtą ratą
Trumpalaikės dietos, smarkus kalorijų ribojimas, „detoksai“ ar staiga padidintas fizinis krūvis dažnai žada greitus pokyčius. Vis dėlto ilgainiui tokios priemonės retai padeda tvariai kontroliuoti svorį ar suformuoti sveikatai palankius įpročius. Gydytoja pažymi, kad šie planai dažnai neatitinka tikro žmogaus gyvenimo – darbo, šeimos, nuovargio, emocinės būklės ir kasdienio ritmo.
Laikinas maisto ribojimas ar trumpam pakeistas fizinis aktyvumas naujų įpročių nesukuria. Jei pasirinktas režimas nėra suderinamas su kasdienybe, žmogus kurį laiką gali jo laikytis, tačiau ilgalaikio rezultato tikėtis sunku.
Per griežtas ribojimas gali sustiprinti alkį, paskatinti nuolat galvoti apie maistą, sukelti psichologinį išsekimą ir didesnį potraukį kaloringiems, mažai vertingiems produktams. Taip žmogus gali įstrigti ribojimo ir persivalgymo cikle: pirmiausia griežtai atsisako maisto, vėliau persivalgo, jaučia kaltę ir vėl pradeda riboti. E. Gavelienės teigimu, tai nėra vien valios trūkumas – griežtas ribojimas sustiprina biologinį alkį, keičia sotumo pojūtį ir didina maisto poreikį.
Po trumpų dietų žmonėms neretai tampa sunku pasirinkti įprastą kasdienį maistą. Atsiranda didesnis potraukis saldumynams, kaloringiems produktams ar riebesniems konditerijos gaminiams. Be to, greitai mažėjant svoriui prarandama ne tik dalis riebalinio audinio, bet ir gerokai daugiau raumenų masės. Vėliau pradėjus valgyti daugiau, svoris dažniausiai auga jau riebalinio audinio sąskaita.
Vasarą pradėti galima, bet ne nuo draudimų
Norėti vasarą jaustis lengviau savaime nėra blogai. Šiuo metų laiku dažnai norisi daugiau judėti, rinktis šviežesnį ir įvairesnį maistą – tai gydytoja vertina palankiai.
Tačiau problema prasideda tada, kai svoris tampa pagrindiniu savivertės kriterijumi, o maistas ima kelti baimę ir nuolatinį kaltės jausmą.
Vietoj trumpalaikės dietos gydytoja siūlo pradėti nuo kelių paprastų dalykų. Valgymas turėtų būti reguliarus ir suplanuotas dienotvarkėje, kaip ir kitos kasdienės veiklos. Taip pat verta sąmoningiau rinktis maistą, dažniau gaminti iš aiškių, paprastų produktų: kiaušinių, žuvies, ankštinių daržovių, liesesnės mėsos, varškės, jogurto ir kitų visaverčių produktų. Trečias svarbus principas – pakankamas vandens kiekis.
Desertų ir ledų visiškai atsisakyti, pasak E. Gavelienės, nebūtina. Jie gali būti sąmoningai įtraukti į savaitės planą ir valgomi su malonumu vieną ar du kartus per savaitę. Svarbu, kad tai nebūtų savęs baudimo ar apdovanojimo priemonė ir nekeltų kaltės.
Kada svoris jau tampa sveikatos, o ne išvaizdos klausimu?
Vertinant kūno svorį svarbu atskirti norą geriau jaustis nuo situacijos, kai reikia atidžiau įvertinti sveikatos būklę. Vienas pirmųjų orientyrų yra kūno masės indeksas, arba KMI. 25–29,9 kg/m² rodiklis reiškia antsvorį, o 30 kg/m² ir didesnis – nutukimą. KMI galima savarankiškai pasitikrinti, pavyzdžiui, skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt, tačiau vien šio skaičiaus visai sveikatos būklei įvertinti nepakanka.
E. Gavelienė KMI vadina atrankiniu rodikliu, galinčiu preliminariai parodyti, ar kūno masė yra sveikatai palanki. Taip pat svarbu žinoti juosmens apimtį, nes ji padeda įvertinti riebalinio audinio kaupimąsi vidaus organų srityje.
Gydytoja rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kraujospūdį, gliukozės bei cholesterolio rodiklius, fizinį pajėgumą, miego kokybę bei kitus pokyčius. Sąnarių skausmas, prastėjantis miegas, mažėjantis fizinis pajėgumas ar greitesnis dusulys turėtų kelti susirūpinimą. Tokie požymiai gali būti susiję su prasidedančia arba jau besitęsiančia nutukimo liga, kurią reikia gydyti.
Nutukimas nėra paprasčiausiai valios trūkumas
Šiuolaikinėje medicinoje nutukimas laikomas lėtine liga, o ne vien disciplinos stoka. Kūno svorį lemia daugybė veiksnių, kurie kartu gali paskatinti šios ligos išsivystymą. Nutukimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, obstrukcinės miego apnėjos, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Profesionalios pagalbos nereikėtų laukti iki tol, kol padėtis taps sunki. Specialistai gali įvertinti rizikos veiksnius, genetinį polinkį, valgymo režimą ir gyvenimo būdą, taip pat padėti pertvarkyti kasdienybę, kad antsvorio ar nutukimo tikimybė mažėtų. Jei nutukimas jau diagnozuotas arba atsirado komplikacijų požymių, gydymą reikėtų pradėti nedelsiant.
E. Gavelienė pabrėžia, kad nutukimą galima pradėti gydyti bet kuriame etape, o tinkama pagalba gali pagerinti situaciją ir padėti išsaugoti gyvenimo trukmę. Vis dėlto tai nėra viena priemonė ar paprastas nurodymas valgyti tris kartus per dieną – gydymas yra kompleksinis.
Jis gali apimti individualiai pritaikytą mitybą, fizinį aktyvumą, elgsenos pokyčius, miego ir streso valdymą bei gretutinių ligų gydymą. Esant indikacijoms, gali būti skiriami vaistai nutukimui gydyti, o kai kuriais atvejais svarstoma metabolinė-bariatrinė chirurgija. Viena iš medikamentinio gydymo galimybių – GLP-1 receptorių agonistai, veikiantys alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus.
Nutukimo gydymas nėra trumpa akcija iki vasaros. Tai ilgalaikis individualus planas, kurio tikslas – ne tik mažesnis skaičius svarstyklėse, bet ir geresnė sveikata, kokybiškesnis gyvenimas bei ilgesni sveiko gyvenimo metai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
