Kauno apygardos teismas ketvirtadienį antrą kartą šiais metais atmetė už korupciją kalinčio buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundą dėl lygtinio paleidimo.
Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad R. Kurlianskis negali būti paleistas anksčiau laiko.
Teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą
R. Kurlianskis apskundė liepos pabaigoje priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį. Šis teismas buvo nagrinėjęs Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo.
Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Nuosprendžiu jam skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pusę jis jau yra atlikęs.
Pernai gruodį Lygtinio paleidimo komisija nusprendė R. Kurlianskiui lygtinio paleidimo netaikyti. Komisija nurodė, kad jis nuteistas už penkis su korupcija susijusius nusikaltimus. Šios veikos buvo įvertintos kaip sunkios, tyčinės ir sistemingos, o jų padaryta žala visuomenei bei sugriautas pasitikėjimas svarbiomis valstybės institucijomis.
Anksčiau į laisvę nebuvo paleisti ir buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis bei Vytautas Gapšys, kurie taip pat nuteisti toje pačioje politinės korupcijos byloje.
ELTA primena, kad 2023 metų lapkritį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys patys atvyko į policiją. Iš ten jie buvo išvežti į Kaune esantį kalėjimą.
Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių parlamentarų susitikimai dažniausiai buvo inicijuojami buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar vadinamo „MG Grupe“, viceprezidento. Jie nebuvo atsitiktiniai – susitikimai vyko sistemingai ir buvo derinami prie Seime, kitose valstybės ar savivaldybių institucijose sprendžiamų koncernui svarbių politinių klausimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniame verdikte konstatavo, kad nuteistųjų nusikalstama veikla darė poveikį valstybės ekonomikai ir sąžiningai konkurencijai, taip pat neigiamai veikė demokratinių institucijų stabilumą bei valdymą.
LAT nurodė, kad korupcinė veikla reiškėsi „MG Baltic“ strategija nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais ir nariais. Jiems tiesiogiai arba netiesiogiai buvo siūloma ar leidžiama suprasti, kad koncernas gali suteikti finansinę paramą partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 metų Seimo rinkimuose.
Kasacinio teismo vertinimu, koncernas per vieną iš savo vadovų – R. Kurlianskį – palaikė artimus ryšius su politinėmis partijomis bei jų nariais, teikė finansinę paramą ir naudojosi valdomomis žiniasklaidos priemonėmis. Taip buvo sudarytos prielaidos įgyti įtaką tam tikroms partijoms ir politikams, o vėliau ja pasinaudoti siekiant koncernui naudingų sprendimų.
LAT taip pat pabrėžė, kad net po to, kai įstatymai uždraudė juridiniams asmenims remti politines partijas, koncernas ieškojo būdų tęsti susitarimus dėl finansinės paramos. Tam buvo naudojamos konspiracinės schemos: kyšiai, pateikiami kaip parama, pervedami ne tiesiogiai partijoms, kuriami sudėtingi, taip pat fiktyvūs, ryšiai tarp įmonių ir jų valdytojų, siekiant nuslėpti pinigų ar kitos naudos judėjimą bei tikrąjį gavėją ar lėšų paskirtį.
Bylos duomenimis, 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskis didelę pinigų sumą perdavė E. Masiuliui automobilyje, stovėjusiame aikštelėje prie Seimo. Pinigai buvo paslėpti alkoholio butelio dėžutėje.
