Banko sąskaitomis naudojasi beveik visi, tačiau dalis žmonių, nustoję naudotis paslaugomis, sąskaitų neuždaro ir sutarčių nenutraukia. Tokiu atveju mokėjimai bankui gali būti tęsiami, nors klientas sąskaitoje neatlieka jokių operacijų.
Kol sąskaitos sutartis galioja, bankas ją administruoja, saugo informaciją, užtikrina atitikties reikalavimų vykdymą ir teikia kitas su sąskaita susijusias paslaugas. Todėl sutartyje ir banko kainyne numatyti įkainiai gali būti taikomi net tuomet, kai sąskaita faktiškai nenaudojama.
Mokestis taikomas ne už neaktyvumą
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė aiškina, kad mokestis už tokią sąskaitą nėra bauda. Tai mokėjimas už galiojančią paslaugą, kurią bankas ir toliau administruoja.
Vis dėlto Lietuvoje galioja Lietuvos banko geroji praktika, pagal kurią kredito įstaigos turėtų atkreipti dėmesį į ilgą laiką nenaudojamas sąskaitas.
Jeigu sąskaita nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, joje ilgiau nei metus nebuvo atlikta jokių operacijų ir nėra lėšų, bankai bei kredito unijos turėtų sutartį nutraukti ir sąskaitą uždaryti. Prieš tai klientas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 60 dienų.
Taip pat rekomenduojama nekaupti skolų už sąskaitas, kuriose nėra nei lėšų, nei mokėjimo operacijų. Dėl to praktikoje neturėtų susidaryti situacija, kai už tuščią ir nenaudojamą sąskaitą metų metus sukaupiama didelė skola.
SEB pagrindinių banko paslaugų mokestis, „Swedbank“ kasdienių paslaugų mokestis ir „Artea“ sąskaitos tvarkymo mokestis siekia po 1 eurą per mėnesį. Tai sudaro 12 eurų per metus.
„Luminor“ klientams minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis yra 1,3 euro per mėnesį, arba 15,6 euro per metus.
Bankai sąskaitų neuždaro pagal vieną bendrą terminą
Jeigu nenaudojamoje sąskaitoje yra pinigų, kredito įstaiga turi išsiaiškinti, ar klientui ji vis dar reikalinga. Taip pat klientas turi būti informuotas apie administravimo mokesčius, galimybę sąskaitą uždaryti arba pervesti lėšas kitur.
Tačiau nėra vieno termino, taikomo visiems bankams, kuriam pasibaigus nenaudojama sąskaita būtų automatiškai uždaroma. Tvarka priklauso nuo konkrečios sutarties ir banko sąlygų.
V. Kiguolienė nenaudojantiems sąskaitos klientams rekomenduoja ją uždaryti arba kreiptis į banką ir pasirinkti tinkamesnį paslaugų planą.
Bankas taip pat negali pakeisti įkainių klientui apie tai nepranešęs. Apie bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties ar kainų pakeitimus turi būti informuojama iš anksto sutartyje numatytu būdu – interneto banko pranešimu, elektroniniu paštu, paštu ar kitu su klientu suderintu kanalu.
Jeigu žmogus nesinaudoja interneto banku, bankas turi turėti aktualius jo kontaktinius duomenis: adresą, telefono numerį arba elektroninio pašto adresą. Vyresniems žmonėms ir rečiau skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojantiems klientams patariama periodiškai peržiūrėti turimas sąskaitas ir kilus klausimų kreiptis į savo banką.
Santaupos lietuviams tapo svarbiausiu finansinio saugumo ženklu
Kovo mėnesį draudimo bendrovės BTA užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas antras 18–29 metų Lietuvos gyventojas ateities saugumą pirmiausia sieja su santaupomis.
Lietuva Baltijos šalyse išsiskyrė stipriausiu finansinio saugumo poreikiu: santaupas svarbiausiu pasiruošimo elementu įvardijo 38 proc. šalies gyventojų. Latvijoje taip manė 27 proc., Estijoje – 34 proc. respondentų.
Finansinį rezervą labiau akcentuoja jaunesni, o ne vyresni žmonės. Santaupas svarbiausiu saugumo elementu nurodė maždaug pusė 18–39 metų gyventojų, o tarp 60–74 metų respondentų taip atsakė 30 proc.
BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė teigia, kad tokį požiūrį lėmė pastarąjį dešimtmetį jaunimą lydėję ekonominiai sukrėtimai, pandemija, geopolitinė įtampa ir karas Europoje. Dėl to finansinis rezervas daugeliui tapo ne tik ilgalaikiu tikslu, bet ir būtina saugumo priemone.
Pinigų laikymas sąskaitoje neapsaugo nuo jų nuvertėjimo
Specialistai pabrėžia, kad vien neišleisti sukauptų pinigų nepakanka. Norint išsaugoti santaupų vertę, būtina įvertinti infliaciją ir pasirinkti tokį jų valdymą, kad ateityje nesumažėtų perkamoji galia.
SEB taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė atkreipia dėmesį, kad pinigai gali nuvertėti net tada, kai jų neleidžiame. Jos teigimu, dažna klaida yra manyti, jog sąskaitoje paliktos lėšos savaime reiškia taupymą.
Kai infliacija yra teigiama, sąskaitoje laikomų pinigų vertė mažėja. Todėl kai kuriais atvejais prekę gali būti naudingiau įsigyti anksčiau, nes vėliau už tą pačią sumą jos gali nepavykti nupirkti.
Finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, anot K. Ruseckienės, verta kaupti iki tam tikros ribos. Paprastai rekomenduojama turėti iki šešių mėnesių atlyginimą atitinkančias santaupas ir laikyti jas taip, kad prireikus būtų galima greitai bei paprastai pasinaudoti. Tokias sąlygas gali atitikti kaupiamasis indėlis, jei jį galima bet kada papildyti arba greitai atsiimti lėšas.
Kitas santaupas specialistė pataria įdarbinti taip, kad jos ne tik kompensuotų infliacijos poveikį, bet ir padėtų uždirbti. Didelės pinigų sumos laikymas paprastoje sąskaitoje, jos vertinimu, nėra efektyvus sprendimas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, siekė 4,9 proc., o mėnesio infliacija sudarė 0,7 proc.
Lietuvos banko duomenimis, kovą gyventojai einamosiose sąskaitose laikė daugiau nei 20 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad dėl infliacijos šių pinigų perkamoji galia sumažėjo.
Jeigu 20 mlrd. eurų sąskaitose būtų laikomi nuo 2025 m. balandžio iki 2026 m. balandžio, jų perkamoji galia sumažėtų maždaug 5 proc.
