Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nematantis pagrindo pripažinti nepagrįstu sprendimą į teisėjus neskirti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno.
Penktadienį žurnalistams šalies vadovas sakė, kad E. Misiūnas tiesiogiai dalyvavo rinkimuose ir partinėje veikloje, todėl jam sunku suderinti tokią politinę veiklą su galimybe beveik kitą dieną pradėti eiti teisėjo pareigas.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad prezidentas nėra notaras, automatiškai tvirtinantis kiekvieną jam pateiktą teisėjo kandidatūrą. Pasak jo, kartais vienai pareigybei pasiūloma keletas kandidatų, todėl galutinį pasirinkimą šalies vadovas atlieka pats – daugiausia balų atrankos komisijoje surinkęs asmuo nebūtinai turi būti paskirtas.
Šie prezidento komentarai nuskambėjo dar prieš Vilniaus apygardos teismui paskelbiant sprendimą. Penktadienį teismas atmetė E. Misiūno ieškinį G. Nausėdai. Buvęs teisėjas prašė pripažinti, kad prezidentas nepagrįstai jo nepaskyrė į teisėjo pareigas, įpareigoti tai padaryti ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šioje istorijoje reikšmingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. 2025 m. spalio 7 d. EŽTT byloje „Misiūnas prieš Lietuvą“ nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą ir priteisė E. Misiūnui 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
EŽTT konstatavo, kad Lietuvos teismams atsisakius priimti E. Misiūno ieškinį jam nebuvo užtikrinta veiksminga prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūra. Remdamasis šia išvada, E. Misiūnas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.
E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Tačiau 2016 m. gruodį jis sutiko dirbti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., jis ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas.
2020 m. E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose, tačiau į parlamentą išrinktas nebuvo.
Prezidentūra sprendimą jo negrąžinti į teisėjo pareigas aiškino tuo, kad žmogui, nutraukusiam teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politikoje ir siekiančiam į ją sugrįžti, turėtų būti taikomas tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jo skundai nebuvo priimti.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
