Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į Lietuvą sudrebinusį kunigo Tado Švedavičiaus pedofilijos skandalą. Arkivyskupas kalba apie pagalbą aukoms, tačiau neatsako, kodėl Bažnyčia pati nepradeda nepriklausomo vidinio tyrimo.
G. Grušas Seime susitiko su parlamento vadovu J. Oleku ir aptarė, kaip užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams Bažnyčioje. Į Lietuvą skandalas iškilo prieš pusantros savaitės, tačiau tuo metu arkivyskupas buvo išvykęs, todėl į tikinčiuosius pirmiausia kreipėsi laišku.
Grušas: seksualiniai nusikaltimai Bažnyčioje sudaro mažą dalį
J. Olekas pabrėžė, kad jam rūpi ne tik situacija Bažnyčioje, bet ir galimas nusikaltėlius dengiantis tinklas visoje Lietuvoje.
„Mums ne tik Bažnyčia rūpi. Man asmeniškai rūpi, kad visoje Lietuvoje, nepaisant, kokia specialybė, tas tinklas, jeigu toks tinklas egzistuoja, kad kažkas kažką dengia, kad jis būtų sutrauktas“, – sakė J. Olekas.
G. Grušas savo ruožtu tvirtino, kad seksualinių nusikaltimų problema Bažnyčioje nėra pagrindinė, nes joje įvykdomi nusikaltimai sudaro tik nedidelę visų tokio pobūdžio nusikaltimų dalį.
„Nuošimtis nusikaltimų pačioje Bažnyčioje yra ženkliai mažesnis, maža dalis tų visų nusikaltimų šitoje srityje“, – teigė G. Grušas.
Tačiau kaimyninėje Lenkijoje sukurtas dokumentinis filmas „Tik niekam nesakyk“ parodė, kokio masto seksualinio išnaudojimo problema gali būti būtent Bažnyčioje. Filmo režisierius pasakojo apie šimtus ar net tūkstančius išprievartautų vaikų ir ilgus metus dangstytus nusikaltėlius. Filmo scenose aukos po daugelio metų susiduria su savo skriaudėjais, o šie, slapta filmuojami, pripažįsta kaltę.
T. Švedavičiaus istorija tapo pirmuoju tokio masto Bažnyčios pedofilijos skandalu Lietuvoje. Kunigas kaltinamas mažiausiai 11 vaikų prievartavimu, girdymu ir pornografijos filmavimu. Įtariama, kad nusikaltimai buvo vykdomi 23 metus.
G. Grušas sakė kalbėjęs su viena nukentėjusiąja, tačiau ji pati su juo susisiekė. Su kitomis aukomis arkivyskupas susisiekti nebandė.
„Aš esu kalbėjęs su viena iš tų aukų, kuri pati susisiekė“, – pasakojo G. Grušas.
Arkivyskupas taip pat nurodė, kad nepriklausomam vidiniam Bažnyčios tyrimui šiuo metu dar nėra tinkamas laikas. Kada jis galėtų būti pradėtas, G. Grušas nepaaiškino. Jo teigimu, užsienyje taikomi tyrimų modeliai ne visur pasiteisino.
Nausėda sprendimą palieka Bažnyčiai
Prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad nesikiš į Bažnyčios vidaus sprendimus. Jo teigimu, pati Bažnyčia turėtų būti suinteresuota pašalinti abejones ir baimes dėl galimo nusikaltimų pasikartojimo.
„Pati Bažnyčia turėtų būti suinteresuota, kad visos abejonės, visos baimės dėl galimo nusikaltimų pasikartojimo šioje šventoje vietoje – bažnyčioje, būtų panaikintos, kad jų nebeliktų“, – sakė G. Nausėda.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad sprendimą dėl tokio tyrimo reikalingumo turi priimti Bažnyčios vadovai, nes valstybės valdymas ir Bažnyčios valdysena yra atskiros sritys.
G. Nausėda palaiko seksualinius nusikaltėlius nuteistų asmenų viešinimą. Prezidentas mano, kad viešumas galėtų sumažinti riziką, jog tokie nusikaltimai ateityje pasikartos.
„Manau, kad viešumas sumažintų riziką, kad tokie dalykai kartotųsi ateityje. Todėl visos priemonės, kurios padėtų išrauti su šaknimis šitą baisų reiškinį iš mūsų visuomenės, man yra svarstytinos ir priimtinos“, – teigė G. Nausėda.
Beveik 30 parlamentarų, vadovaujamų J. Oleko, užregistravo pataisas, kuriomis siūloma sukurti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą. Vis dėlto pedofilų duomenys jame būtų skelbiami tik penkerius metus, o vėliau pašalinami.
T. Švedavičiaus bylą teismas atvertė vakar. Už jam inkriminuojamus nusikaltimus kunigui gresia 15 metų kalėjimo.
