Pirmąjį būstą planuojantiems įsigyti gyventojams atsiveria galimybė skolintis sukaupus mažesnį – 10 proc. – pradinį įnašą. Vis dėlto finansų ekspertai pabrėžia, kad mažesnė nuosavų lėšų dalis reiškia didesnę paskolą, didesnes mėnesio įmokas ir didesnę riziką paskolos gavėjui.
Apie galimas finansines pasekmes naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Bankai paskolų dalyti lengviau nepradės
L. Banytė teigė, kad bankai ir toliau vertins paskolos gavėjo finansinę padėtį bei riziką. Nors didesnis paskolų skaičius bankams gali reikšti daugiau palūkanų pajamų, komercinės kredito įstaigos negalės skolinti neatsižvelgdamos į galimus pavojus.
Ekspertė priminė, kad Lietuvoje galioja visiška paskolos gavėjo atsakomybė. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vertei smarkiai sumažėjus, žmogus vis tiek lieka atsakingas už visą įsipareigojimą bankui.
Jeigu paskolos gavėjas nebegalėtų mokėti įmokų, bankui perduoto turto gali nepakakti visai skolai padengti. Tokiu atveju žmogus liktų skolingas ir po nekilnojamojo turto pardavimo. Todėl prieš skolinantis būtina įvertinti, ar šeima pajėgtų mokėti didesnes įmokas net ir tuomet, jei būsto rinka svyruotų nepalankia kryptimi.
Kaip sumažinti riziką?
Pasak L. Banytės, norint riziką sumažinti, verta neapsiriboti vien minimaliu 10 proc. pradiniu įnašu ir apsvarstyti galimybę sukaupti 15 proc. ar dar didesnę sumą.
Viena iš galimų alternatyvų – pasiskolinti dalį pradinio įnašo iš artimųjų ar giminaičių be palūkanų. Tokiu atveju šią sumą būtų galima grąžinti per metus, dvejus ar trejus, nemokant banko palūkanų ir kartu įnešant didesnį pradinį įnašą.
Vis dėlto toks sprendimas taip pat nėra be rizikos. Skolinantis iš artimųjų reikia iš anksto įvertinti, ar šeima sugebės susitarimuose numatytais terminais grąžinti ir banko paskolą, ir artimųjų suteiktą sumą.
Ekspertė patarė prieš priimant sprendimą viską išsamiai susirašyti – galima pasitelkti „Excel“, popieriaus lapą ar dirbtinį intelektą. Reikėtų įvertinti planuojamą paskolos dydį, terminą, gaunamas pajamas ir tai, kaip jos galėtų keistis ateityje.
Taip pat svarbu atsižvelgti į šeimos planus. Pavyzdžiui, vaikų planuojančios šeimos pajamos artimiausiu metu gali sumažėti. Įtakos turi ir tai, ar žmogaus atlyginimas dar gali augti, ar jau yra pasiekęs savo ribą.
L. Banytė akcentavo, kad finansiniai sprendimai neturėtų būti priimami impulsyviai vien dėl patikusio būsto skelbimo. Prieš perkant reikėtų turėti finansinę pagalvę, kuri leistų išgyventi pasikeitus pajamoms. Jos vertinimu, būsto paskolos atveju verta sukaupti ne dviejų ar trijų, o šešių mėnesių rezervą, ypač jei vienas iš šeimos narių galėtų netekti darbo.
Nuomotis ar pirkti?
Vieno universalaus atsakymo, ar jaunesniems žmonėms geriau nuomotis būstą, ar jį pirkti, nėra. L. Banytės teigimu, kiekvienas žmogus turėtų pats įvertinti, kokio dydžio pradinį įnašą gali ir turėtų sumokėti, o ne automatiškai rinktis maksimalią leidžiamą skolą.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaraisiais metais kilo ir išlieka aukštos, ypač Vilniuje. Niekas negali tiksliai pasakyti, kaip jos keisis ateityje. Nors rinkos dalyviai šiuo metu pirkimo laiką vertina kaip ne patį palankiausią, kainoms toliau kylant laukimas gali reikšti, kad vėliau būstą teks pirkti dar brangiau.
10 proc. taisyklė gali palaikyti rinkos aktyvumą
T. Povilausko teigimu, pakeistų pradinio įnašo sąlygų poveikį bus galima geriau įvertinti stebint rugpjūčio mėnesio duomenis. Pastaraisiais mėnesiais būsto rinkoje jau buvo matyti nedidelis sandorių skaičiaus augimas.
Ekonomistas mano, kad rinka tikriausiai jau pasiekė aktyvumo piką. Be to, su Atsakingojo skolinimo nuostatais baigėsi viena išimtis, todėl žmonėms, perkantiems ne pirmąjį būstą ar imantiems ne pirmą būsto paskolą, sąlygos tapo griežtesnės.
Nepaisant to, rugpjūtį ir rugsėjį mažesnio pradinio įnašo galimybė turėtų palaikyti rinkos aktyvumą. Tačiau, T. Povilausko vertinimu, sandorių skaičius nebedidėja itin sparčiai, o metų pabaigoje jis gali būti šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais.
Situacija gali skirtis priklausomai nuo miesto ir būsto tipo. Birželio ir liepos duomenys rodo, kad butų sandorių buvo panašiai kaip prieš metus, tačiau individualių namų pardavimai išaugo. Tam įtakos galėjo turėti didesnis individualių namų patrauklumas, taip pat tai, kad butai pabrango labiau.
Vis dėlto bendra būsto rinka išlieka gana aktyvi. Pirkėjams, kuriems bus taikomas 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas, palanku tai, kad pasiūla Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra pakankamai didelė, įskaitant ir pirminę rinką.
T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį į galimą mažo pradinio įnašo naudą kylant būsto kainoms. Istoriškai tokioje situacijoje mažesnę pradinę sumą investavęs pirkėjas gali uždirbti didesnę grąžą.
Tačiau didesnė galima grąža reiškia ir didesnę riziką. Tie, kurie linkę rizikuoti, gali norėti pasiskolinti kuo daugiau, nes tokiu atveju kylant būsto kainoms jų potencialus uždarbis taip pat būtų didesnis. Tačiau būsto kainoms nustojus augti ar pradėjus mažėti, didelis įsipareigojimas taptų našta ir paskolos gavėjui, ir kredito sistemai.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
